Armetas

Armetas – XV a. sukurtas pirmas lengvas visą galvą saugantis viduramžių šalmas.

Pagal Boeheim'ą armetai atsirado iš salado su antsmakriu. Ankstyvąjį armetą (armetą su disku)^[1] sudaro penkios pagrindinės dalys - kiaušo dalis, dvi šoninės plokštės, antveidis ir antsmakris:

Užpakalinė kiaušo dalies linija būdavo nukalama pagal galvos kontūrą. Nuo kaktos ligi pakaušio dažnai eidavo žema skiauterė, kuri kai kuriuose vėlyvuosiuose itališkuose armetuose būdavo labai aukšta.
Šoninės, pagal galvos formą išgaubtos plokštės, buvo tvirtinamos vyriais ant kiaušo dalies. Jos dengdavo galvos šonus ir skruostus. Apačioje dar būdavo prisegtos plačios stačiakampės grandinių šarvų juostos, papildomai saugojusios kaklą ir pečius.
Antsmakris pridengdavo iš priekio smakrą ir sutvirtindavo šonines plokštes. Pats antveidis buvo tvirtinamas diržu, kuris juosdavo sprandą iš nugaros pusės. Prie šalmo pagrindinės (kiaušinės) dalies sprando srityje būdavo diskas su stiebeliu (primenantis ūmėdę), pridengiantis diržą ir apsaugantis nuo nukirtimo. Pagal šį diską (angl. rondel) senieji armetai ir buvo pavadinti armetais su disku.
Antveidis buvo gana aštrus, prie šalmo tvirtinama puskilpėmis. Viršutinis antveidžio kraštas būdavo atlenktas pirmyn ir sudarydavo bortelį, kuris neleisdavo ginklo smaigaliui nuslysti į akių plyšį. Viršutinį akių plyšio kraštą sudarydavo šalmo kaktinės dalies apatinis kraštas. Antveidžio apatinė dalis būdavo su vėdinimo ir kvėpavimo skylėmis.

Armetai buvo populiariausi XV-XVI a., kai viduramžių Europos riteriai dėvėdavo vientisus plokštinius šarvus.