Ardėja
| Ardėja it. Comune di Ardea | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija
|
| Regionas |  Lacijus
|
| Provincija | Romos provincija |
| Meras | Carlo Eufemi |
| Gyventojų | 42 879 |
| Plotas | 50,90 km² |
| Tankumas | 842 žm./km² |
| Altitudė | 37 m |
| Tinklalapis | www.comune.ardea.rm.it |
 Vikiteka |
Ardėja |
| Miesto globėjas (-ai) | Apaštalas Petras |
Ardėja (it. Ardea) – Italijos miestas Romos provincijoje, Lacijuje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Antikoje Ardėja dažniausiai minima kalbant apie Via Ardeatina, į Ardėją vedantį kelią. Apie žemės ūkį rašęs Kolumela čia turėjo fermą.
Ardėja buvo rutulių, kuriuos mini Eneida, sostinė. Miestą užėmė Romos karalius Lucijus Tarkvinijus Išdidusis. 509 m. pr. m. e. Ardėja minima kaip Romos sąjungininkė. 443 m. pr. m. e. volskai apgulė Ardėją. Apgultį nutraukė Marko Geganijus Macerino vadovaujami romėnai.
Per Antrąjį pūnų karą Ardėja buvo vienas iš kelių sąjungininkų, kurie atsisakė kariniu požiūriu padėti Romai, tad po karo neteko savivaldos. III–II a. pr. m. e. miestas po truputį smuko ir Romos imperijos laikais jame buvo labai mažai gyventojų.
Ardėja pradėjo augti tik po IX a. Popiežius Gelasijus II buvo apsistojęs Ardėjos pilyje 1118 m., o vėliau dėl jos varžėsi įvairūs didikai. 1419 m. popiežius Martynas V paskyrė pilį savo Kolonų šeimai, kuri 1564 m. ją pardavė Cezariniams.
1816 m. Ardėja buvo prijungta prie Genzano miesto. 1932 m. buvo nusausintos miesto apylinkės ir miestas vėl suklestėjo. Ardėja tapo Pomecijos dalimi 1948 m. ir nepriklausoma savivaldybe 1970 m.
