Aptarimas:Vytautas Didysis

Ar ne geriau būtų apačioje esančioje lentelėje vietoj "įpėdinis" rašyti "vėliau valdęs ..."? juk įpėdiniais paprastai laikomi jų pirmtakų į savo vietą iš anksto paskirti asmenys. Gugis 16:44, 2006 Lapkričio 15 (EET)

Aha, čia reiktų pakeisti. Bet ar tikslinga Vytautą žymėti, kaip Lietuvos karalių? Nepaisant to, kad buvo paskelbtas karaliumi, jis juk nesuspėjo karūnuotis. Istorinė tradicija vieninteliu Lietuvos karaliumi laikyti Mindaugą. -..- Hugo.arg _aptarimas 16:59, 2006 Lapkričio 15 (EET)

Manau, kad tikslinga. Mes esame laisvos enc. kūrėjai, taigi turbūt turime teisę joje ne tik atspindėti istoriograf. tradiciją, bet ir pateikti vienos ar kitos "tradicijos" adeptų dėl įvairių (dažnai grynai politinio pobūdžio) priežasčių nutylimus ar nepakankamai akcentuojamus faktus (beje, Vytautas kaip 1 iš 3 Lietuvos karalių jau senokai figūruoja ir anglakalbėje VP). Gugis 12:34, 2006 Lapkričio 16 (EET)

beje, "istorinė tradicija" nėra tapati istorijos mokslui (t.y. ist. faktografijai) Gugis 15:09, 2007 rugsėjo 27 (EEST)

Atleiskit už offtopic - bet kas gi tas trečiasis karalius???Dirgela 10:12, 2006 Lapkričio 19 (EET)

Pagal tai, kaip dabar yra straipsnio karalių eiliškumo lentelėje, spėčiau, kad tai yra "Mindaugas II". Tik kažkaip atrodo pritempta ir iki Vytauto ir Mindaugo II karališkumo, nors nebūdamas istoriku negalėčiau dėl to labai ginčytis. knutux 13:28, 2006 Lapkričio 20 (EET)

Man tas Mindaugo II "karališkumas" taip pat neatrodo labai tikras, tačiau nepamirškime, kad šis moderniųjų laikų karalius iš esmės niekuo nesiskiria nuo daugelio kt. "modernių", t.y. XX a. be popiežiaus/Šv. Romos imperatoriaus palaiminimo "iškeptų" karalių (pvz., nuo tais pačiais 1918 m. ir esant pan. aplinkybėms Suomijos karaliumi išrinkto Heseno princo Frydricho Vilhelmo). Gugis 15:34, 2006 Lapkričio 22 (EET)

Pilnai sutinku, tik lentelė šiek tiek klaidinanti dabar - sudaromas įspūdis lyg būtų kažkoks tęstinumas tarp Mindaugo, Vytauto ir Uracho.Dirgela 22:01, 2006 Lapkričio 22 (EET)

Lygiai tokį pat pseudotęstinumą norint galima būtų prikišti ir daugeliui kt. Europos valstybių karališkųjų sekų. Gugis 15:09, 2007 rugsėjo 27 (EEST)

Nevainikuotas karalius... Hmmm, ar Jums kolegos nekyla jokių logika paremtų prieštaravimų dėl šios frazės teisingumo? Eidami tokiu keliu, galėtume teigti, kad Algirdas buvo nekrikštytas stačiatikis... Vis dėlto siūlyčiau sekti šiuolaikinės istoriografijos pozicija. Vytautas karaliumi nebuvo. Beje,

angliškoji istoriografija negali būti autoritetas, turint omenyje tai, kiek mažai anglų istorikų yra susipažinę su lietuvių istoriografija. Andrejsss

Taip, reiktų ištaisyti nieko nepasakantį straipsnį. Beje, :D aš irgi nevainikuotas karalius ir kas? --Atlantas 09:49, 2008 vasario 26 (EET)

"nieko nepasakančius" str. derėtų trinti velniop, o ne taisyti 195.182.77.192 15:24, 2009 gegužės 28 (EEST)

Andrejssssui nuo Gugio

nei anglakalbė "vikipedinė istoriografija", nei juolab stačiatikybė bei kai kurių rusocentriškai mąstančių jos apologetų paraistorinės teorijėlės čia niekuo dėtos. Vytauto iš krikščioniškosios Europos politinio elito atstovų 1429 m. pradžioje gautas ir iki pat mirties išlaikytas statusas (tiesą sakant, net ne gautas, o tik patvirtintas, -- LDK diduomenės atstovai L. d. k. Jogailos vietininkui Lietuvoje Vytautui "Lietuvos ir Rusios karaliaus" titulą suteikė dar 1398 m. spalį) iš esmės nesiskiria nuo Lietuvos karaliaus Mindaugo 1251-1253 m. turėto statuso, -- istorikams puikiai žinoma, kad 1251 m. liepos 17 d. popiežius Lietuvai suteikė karalystės, o /jau apsikrikštijusiam/ Mindaugui -- karaliaus statusą, bet žinoma ir tai, kad karališkosios valdžios simbolis, t. y. geltono metalo vainikas ant Mindaugo galvos buvo uždėtas tik 1253 m. vasarą; tačiau negi dabar vien dėl to vainikavimo šventės vėlavimo Lietuvos valstybę ir jos suvereną po 1251 m. liepos turėtume vadinti "didžiaja kunigaikštyste" ir "didžiuoju kunigaikščiu"? o gal gerb. Andrejsssssas ir Zigmantui Liuksemburgiečiui Vokietijos karaliaus titulą "bevelytų" pripažinti tik nuo 1414 m. lapkričio, t. y. nuo Zigmanto vainikavimo Achene laiko -- nepaisant to, kad Vokietijos karaliumi jis buvo išrinktas jau 1410 m., o Vokietiją (Šv. Romos imperijos sudėtinę dalį) realiai valdė bent nuo 1411 m.?

/plg., "Šv. Romos imperijos imperatoriais" istoriografijoje be jokių skrupulų "tituluojami" daugelis savąją imperiją realiai valdžiusių išrinktųjų Šv. Romos imperijos imperatorių, -- nepaisant to, kad imperatoriais jų niekas ir niekada nevainikavo./ 195.182.77.192 15:24, 2009 gegužės 28 (EEST)

Vytauto laikų Lietuva

Vytauto laikų Lietuva buvo didžiausia to meto Europos valstybe.Vytautas buvo laikomas puikiu valdovu,todėl popiežius jau ruosesi jį karūnuoti.Bet popiežiaus pasiuntinius vykstančius pranešti kunigaikščiui Vytautui puikios žinios,kelyje sustabdė Lenkijos bajorai.Jie norėjo sugadinti švente.Taip ir nesulaukė Vytautas karūnos,nes jodamas į Trakus jis nukrito nuo žirgo,susižeide ir mirė.Vytautas buvo galingiausias visų laikų Lietuvos valdovas.Todėl jis vienintelis buvo vadinamas Didžiuoju.

Karas su Timūru

"o savo karą su Tamerlanu paversti daugelio europiečių kryžiaus žygiais."

Kiek man teko skaityti, Vytautas tik šiek tiek pagelbėjo Tochtamyšui Tochtamyšo kare su Timūru, tokis kaipo Vytauto - Timūro karas niekuomet nebuvo įvardintas. Kita vertus, Tochtamyšo pusė pralaimėjo, ir karas tuo baigėsi, apie kokius ten Vytauto inicijuotus daugelio Europiečių kryžiaus žygius kalbama? Timūras su Europa lyg ir neperdaugiausiai kariavo. Priešingai, Europa matė jame sąjungininką prieš Osmanų imperiją. Jis kariavo su Maltos ordinu ir užėmė Smyrną, bet vėlgi abejočiau ar Vytautas turėjo su tuo ką nors bendro. Žodžiu, šaltiniai nepakenktų. Kol kas, laikinam, pažymėsiu reikalingas šaltinis.

--Nomad 15:31, 15 rugsėjo 2010 (EEST)

Neutralumas

Nelabai aišku kas būtent straipsnyje yra blogai dėl neutralumo. Kol kas nuimu nuo straipsnio viršaus, būtų gerai patikslinti ir šabloną įdėti ten kur yra NPOV neatitinkantis tekstas.--Dirgela (aptarimas) 12:02, 18 spalio 2015 (EEST)

Išvadinės dalys apie Vytauto "reikšmę" neparemtos šaltiniais ir yra kažkieno vienpusė nuomonė su Viki netinkamais išsireiškimais (pureno dirvą). Kad Vytauto valdymo reikšmė daugelio pripažintų autorių nuomone, nebuvo vien teigiama - tai plačiai žinoma ir straipsnyje visiškai neminima. Žinoma, ir šiaip pusė šių skyrelių teiginių yra abejotini - tikrai būtent kryžiuočių ordinas izoliavo Lietuvą nuo Vakarų Europos? Tikrai visa Vakarų Europa taip jau ir rėmė Kryžiuočių ordiną? Luominės teisės sudarė sąlygas plėstis bajorų akiračiui - tai didelis etninės Lietuvos "laimėjimas"? Vytautas ženkliai padidino LDK raštinę, išvedė Lietuvą iš atsilikimo? --SubRE (aptarimas) 14:33, 18 spalio 2015 (EEST)

Į užduotus klausimus vadovėliniai atsakymai yra "taip", tačiau stilius nekoks ir šaltinių trūksta, dėl to manau labiau tiktų atitinkami šablonai.--Dirgela (aptarimas) 21:50, 22 spalio 2015 (EEST)

"Galvos" ir kiti titulai

Prašau pateikti šaltinius apie titulą "Gediminaičių dinastijos galva" arba liautis atstatinėjus.--Dirgela (aptarimas) 20:37, 4 kovo 2018 (EET)

Niuansai

• Dėl lietuvių didikų buvo paskelbtas Lietuvos karaliumi teiginio reikėtų aiškumo. Kiek pamenu, toks paskelbimas įvyko "baliuke", o iš dėstymo tai pateikiama tarsi rimtas politinis aktas.
• Dėl išvesti šalį iš atsilikimo ... Vytautas gana sėkmingai susidorojo su visais minėtais uždaviniais − gana neaišku, apie kokį Lietuvos atsilikimą kalbama (kaip jis pasireiškė) ir kaip Vytautas susidorojo su šia užduotimi (kokius veiksmus atliko).
• Dėl atsikratyti Lenkijos hegemonijos - kažin, ar tiktai valdovų vedybų sutartimi katalikiška Lenkija per kelis metus įgijo "hegemoninę" padėtį pagoniškoje ir stačiatikiškoje LDK?
• Dėl būtent Vytauto valdymo metais Lietuvos katalikų bei stačiatikių vyskupai tapo hierarchais − o anksčiau nebuvo? --
• Dėl Vytautas sugebėjo ... tapti Livonijos vyskupų globėju − gana abejotinas teiginys.SubRE (aptarimas) 21:26, 4 gegužės 2018 (EEST)

1) Tai buvo rimtas politinis aktas. 2) Sutinku, taisytina, labai neapibrėžta ir iš principo point of view. 3) Taip, Lenkija turėjo įgijusi hegemoninę padėtį, jos kariai buvo miestų įgulose ir pan. 4) Čia turima galvoje,kad jie įgavo politinį statusą, kurio iki tol neturėjo 5) Livonijos vyskupų globėju jis buvo paskirtas keliuose epizoduose, varžantis popiežiui ir Vokietijos imperatoriui. Reikia pagalvoti kaip taisyti, kad būtų mažiau abejonių, gal kai kurių teiginių reikėtų atsisakyti (išskyrus pirmą - tai vadovėlinė tiesa).--Dirgela (aptarimas) 20:54, 7 gegužės 2018 (EEST)

Kai bus sutvarkyti tokie dalykai, mano nuomonė dėl staipsnio paskelbimo vetingu, bus teigiama. --SQORP (aptarimas) 07:50, 8 gegužės 2018 (EEST)

Bent kosmetiškai aptvarkiau visus šituos klausimus. Man tik įtarimas dėl "reikšmės" skyrelio, toks jausmas, kad jis iš kažkurio vadovėlio perrašytas arba iš Ivinskio.--Dirgela (aptarimas) 18:22, 8 gegužės 2018 (EEST)

Nemanau, kad 1930 m. šaltinis labai tinkamas pagrįsti teiginiams, nes tuo metu Lietuvoje buvo aukštinamas Vytautas ir, žinoma, Lenkijai buvo ieškoma "istorinio priešo" etikečių. Yra ir kitų teiginių, pvz., teigiama, kad Vytauto valdymo metu pradėti lieti pabūklai ir varpai, kuo irgi suabejojau - šaltinyje teigiama, kad tik XVI a. pradžioje.--SubRE (aptarimas) 22:20, 9 gegužės 2018 (EEST)

Dėl Livonijos vyskupų "globėjo" (vėl šaltinis 1930 m.) - sunkiai susiveda, kad jam politiškai nepriklausančiojo teritorijoje Vytautas galėtų globoti vyskupus ir jam tai pavesti galėtų ne tas, kas juos kontroliuoja (popiežius, kurija).--SubRE (aptarimas) 22:32, 9 gegužės 2018 (EEST)

Jam tai pavedė Konstancos bažnytinis susirinkimas, kovos tarp popiežiaus ir imperatoriaus kontekste. Po 1930 m. nebuvo atrasta kažkokių naujų faktinių medžiagų apie Konstancos bažnytinį susirinkimą, dėl to niekas šia tema nėra pasenę.--Dirgela (aptarimas) 20:17, 19 birželio 2018 (EEST)

Bibliografija

Na, ten ne bibliografija, o šito straipsnio šaltiniai.--Dirgela (aptarimas) 10:13, 2 gruodžio 2018 (EET)