Aptarimas:Truskava

Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Labai idomi istorija apie pavermenio dvara. Gaila labai mazai informacijos. Butu idomu zinoti kam siuo metu priklauso pavermenio dvaras. Jeigu kas turite kokios informacijos labai laukciau el. pastu rukuiza@tiscali.co.uk

                                XXXXXXXXXXXXXXXX

Esu Petras Navikas. Gimiau Truskavos miestelyje. Dabar gyvenu Vilniuje. Esu parašęs 300 metų šeimos istoriją. Ji vadinasi "Iš praeities į ateitį". Knyga parašyta remiantis autentiškais dokumentais. I. Lietuvos valstybės istorijos archyvo fondais:

1. Fondas 525, apyrašas 1, byla 3394. Konfiskuoto Truskavos dvaro su polivarku nuomojimo ir nuomotojų atsiskaitymo su iždu byla.

2. Fondas 525, apyrašas 2: Byla 2541. Truskavos dvaro bendras planas. Byla 2543. Truskavos dvaro smulkus planas. Byla 2544. Truskavos dvaro žemės naudmenų apskaičiavimo lentelė. Byla 2546. Truskavos dvaro bendrų žemės naudmenų apskaičiavimo lentelė. Byla 2548. Truskavos miestelio savivaldai išskirtos žemės konturiniai skaičiavimai.

3. Fondas 525, apyrašas 3, byla 501. Kauno gubernijos valstiečių išpirktų 1861-1868 metais valstybinės žemės sklypai.

4. Fondas 525, apyrašas 6: Byla 142. Kauno gubernijos valstybinių dvarų nuomos 1859-1867 metais kontraktai. Byla 179. 1863 metų sukilimo dalyvių konfiskuotų dvarų sąrašas. Byla 277. Truskavos miestelio gyventojams išnuomotos valstybinės žemės naudojimo dokumentai.

5. Fondas 525, apyrašas 8: Byla 84. Apytalaukio kaimo savivaldos dokumentai. Byla 198. Truskavos dvaro 1932 metų inventoriaus apyrašas ir valstiečių (baudžiauninkų) bei jų šeimų sąrašas ir turto apyrašas.

6. Fondas 604, apyrašas 11, bylos: 20,25. Apytalaukio bažnyčios fondai

7. Fondas 716, apyrašas 1, byla 889. Grafų Tiškevičių fondas. Apytalaukio dvaro valstiečių atsiskaitymo 1827-1828 metais su dvaru pinigais, grūdais, gyvuliais žurnalas.

8. Fondas 1425, apyrašas 1, bylos 1-8. Truskavos bažnyčios dokumentai,

II. Mokslų Akademijos centrinės bibliotekos rankrašių skyrius: Fondas 260-24. Apytalaukio dvaro inventorius 1812 metais. Fondas 260 – 27. Apytalaukio dvaro 1816-1838 metų dokumentai. K – 516. 1831 metų Kauno gubernijos žemėlapis. K – 677. 1831 metų Lietuvos žemėlapis. K – 926. Lietuvos bažnyčios 1831 metais.

Ieškant giminės ištakų, teko perversti Truskavos bažnyčios santuokų, gimimų ir mirimų registravimo knygas, Apytalaukio bažnyčios ir Užvalkių bažnytėlės gimimų registracijos 18 amžiuje knygą, Truskavos dvaro ir kitus dokumentus, pradedant 1920 ir baigiant 1699 metais. Į bloknotus perrašyta apie tūkstantis įrašų Truskavos ir Apytalaukio parapijose gimusių, susituokusių ir mirusių Navikų ir su jais susigiminiavusių Užkuraičių, Grincevičių, Žukų, Areškų, Kinderių, Paulauskų, Lisauskų ir kitų asmenų. Nepavyko daugiau atvynioti giminės kamuolio, nes nutruko siūlas - Lietuvos valstybiniame istorijos archyve daugiau nėra dokumentų. Giminės genealoginio medžio nustatymą sunkino tai, kad iki 1828 metų bažnyčios knygose apie asmenį yra surašyta nedaug duomenų. Santuokų ir mirimų registracijos knygose nenurodytos sutuoktinių ir mirusiųjų tėvų vardai ir pavardės. Be to, minėtomis pavardėmis daug žmonių gyveno šalia vienas kito buvusiuose Užvalkių, Lalų ir Praižūnų bei dar esančiuose Petkūnų ir Vidulaukių kaimuose. Kartais net maža įrašo detalė padėdavo išspręsti iškilusią mįslę. Tačiau nebuvo sunku nustatyti Navikų giminės medžio kamieną. Naviko pavardė Truskavos ir Apytalaukio bažnyčių knygose rašyta lotyniškai, lenkiškai, rusiškai, ją sulenkinant ar surusinant, atsižvelgiant į tai, kokia kalba buvo rašomos knygos. Iki 1790 metų knygos buvo rašomos lotyniškai, po to iki 1828 metų - lenkiškai o pavardė Nawikas ar Nowikas. Vėliau iki 1920 metų – rusiškai - Novikov, Novikovas. Bet amžiaus pabaigoje vėl pradėta rašyti Navikas. Bevartant bažnytines knygas visada suvirpėdavo širdis, atradus įrašą apie artimųjų krikštą, santuoką ir mirtį. Šie knygų lapai buvo paliesti rankų, kurios glostė Antano, Vaitiekaus, antrojo Antano ir jų žmonų Elžbietos, Kotrynos, Marijonos galvas juos krikštijant, kurios krapino karstus jiems numirus. Prisiliesdamas prie šių lapų, tarsi prisiliesdavau ir aš prie jų, pranykdavo mus skiriantis laikas, tapome artimi. Gal ir jie amžinybėje jautė šį mano prisilietimą. Rašydamas giminės istoriją norėjau atskleisti kiek galima daugiau jos kartų. Kiekviena iš jų bendrame giminės medyje išaugino savo vainiką. Vieniems jis subujojo didelis ir šakotas, kitiems - skurdesnis, su kai kuriomis nudžiuvusiomis šakomis. Nors giminės genealoginio medžio naujiems vainikams pradžią davė vyriškasis pradas, tačiau jam gyvybę suteikė, perteikė dalį savęs ir išpuoselėjo moteriškosios rankos. Todėl ir antrosios ištakas – tėvus, protėvius stengiaus taip pat aprašyti.

       Noriu pacituoti knygos dalį, kuri susijusi su Truskavos miesteliu. 
       "Vaitiekus Navikas ir Kotryna Grincevičiūtė buvo penktoji giminės karta. Jie gyveno caro caro Aleksandro II valdymo laikais.  Šiai kartai  gyvenimas padovanojo gerų permainų. Jau 1850 metais  Vaitiekus ir Kotryna tapo laisvais žmonėmis.  Carinė valdžia jiems davė žemės. O žemės  valdžia turėjo, nes   už poros kilometrų į rytus nuo Petkūnų kaimo driekėsi konfiskuoto, valdiško Truskavos dvaro 3289 desiatinų laukai.  Jis apėmė Truskavos miestelio, Truskavos kaimo (dabartinių Dvariškių), Padvarnikų, Pašilių, Užartėlės kaimus. Dvarui priklausė ir miškai, esantys dar gerokai už Pašilių kaimo. Truskavos  dvaras su centru Truskavos kaime (dabartiniuose Dvariškiuose) buvo konfiskuotas iš sukilėlio Kazimiero Truskovskio.
       Šiaurėje, netoli Linkuvos ir Padvarnikų gludėjo Slabados kaimas. Jis  su aplink esančiomis žemėmis priklausė konfiskuotam Surviliškių dvarui. A. Šapoka savo redaguotoje Lietuvos istorijoje rašo:  “ Po 1831 metų  sukilimo konfiskuotose bajorų ir dvarininkų žemėse valstiečių būklė pagerėjo. Valdžia, norėdama sudaryti krašte carui atsidavusį visuomenės sluoksnį, tų dvarų žemę išdalino valstiečiams, tereikalaudama mokėti palyginti labai mažą činčą.”
       Valdžiai sunkiai sekėsi valdyti konfiskuotus dvarus. Dažnai keitė valdytojus. Pirmuoju konfiskuoto Truskavos dvaro valdytoju buvo Juozas Topenis. Dvaro archyvinėje byloje yra dvaro žemes, pastatų, inventoriaus, gyvulių ir kito turto jam perdavimo bei mokesčių iždui apskaičiavimo dokumentai. Dvaro valdytojas kasmet mokėjo iždui po 1982 auksinius rublius. 

Mirus Juozui Topeniui, dvarui administruoti ėmėsi atsargos puskarininkis Steponas Suščevičus. Bet jam, matyt, nesisekė ūkininkauti, nes greitai dvaras buvo perduotas valdyti Šlapaberžės dvarininkui Liudvikui Gintautui. Bet ir šis valdytojas buvo nekoks, nes nemokėdavo mokesčių iždui už dvarą. 1853 metais carinė valdžia už 2861 auksinio rublio skolą net areštavo Liudvikui Gintautui Šlapaberžės dvaro turtą su 149 vyrais ir 138 moterimis baudžiauninkais.

       Esant šiai situacijai, gal būt carinė valdžia nusprendė išdalinti Truskavos dvaro žemę valstiečiams baudžiauninkams ir imti tiesiogiai iš jų mokestį. Be to, tai buvo pažangus, simpatijas rusų valdžiai reiškiantis žingsnis.<....> 
       1841 metais perduodant  L. Gintautui valdyti Truskavos dvarą, buvo surašytas dvaro turtas, taip pat jam priklausantys valstiečiai baudžiaunininkai. Šiame akte  Truskavos kaimas (dabartiniai Dvariškiai) nebuvo įvardintas.  Gal jame gyveno tik dvaro šeimininkai ir jiems patarnaujantys baudžiauninkai.  Akte nurodyti šie dvaro  žmonės: sodininkas Juozas Tamoliūnas su žmona ir dviem dukterimis, buvęs malūnininkas Stanislovas Vilimas su žmona, skerdžius Ona Krištanavičiūtė ir šeimininkė Barbora Žukaitė. Jie buvo išlaikomi dvaro, nes neturėjo nei gyvulių, nei  žemės.
       1868 metais buvo sudarytas Truskavos dvaro  žemės inventorizavimo aktas. Jame jau  nurodyta, kad dvaro valstiečiams  ir atvykusiems iš kitur gyventi į Truskavos kaimą žmonėms skirta 313 desiatinų žemės.  Dar 49 desiatinos buvo paliktos rezerve išdalinti atvykstantiems vėliau.  Akte išvardinti 14 asmeų, kuriems beveik po desiatną žemės skirta pačiame kaime trobesiams statyti ir daržovėms auginti, o kita žemė -  šalia kaimo esamuose plotuose, konkrečiai nenurodant kiek iš jų kiekvienam.   Dvariškiečiams skirti sklypai kaime pažymėti ir beveik tuo pačiu metu sudarytame  Truskavos dvaro bendrame plane. Tačiau tik penkiuose iš jų matyti, jog yra pastatyta statinių. Truskavos kaimas pagal plotą tapo  du kartus  didesnis  už Truskavos miestelį.<...>

Aštuonioliktajame amžiuje metrikose įregistruota daug jaunų žmonių mirčių. Jie iškeliavo anapilin nuo džiovos, raupų, kokliušo, vėžio, uždegiminių ligų, begimdant. Daug gimdydavo, bet ir daug mirdavo vaikų. Vyko didžiulė atranka. Pasiliko patys stipriausieji. Šios ligos neaplenkė ir Navikų giminės. Į šį pasaulį ateinančius pasitikdavo, o išeinančius palydėdavo bažnyčios tarnai. Truskavos bažnyčioje kunigavo Simonas Grigalinskas, Mykolas Sobolevskis, Stanislovas Jegelavičius, Vincas Prožemskis, Balys Rakauskas, Rapolas Kirkiliauskas, mums jau žinomi Antanas Kungys, Povilas Drumžlys ir kiti. <....>

                               Gimtinė
       Truskavą randasi Kėdainių rajone, 25 km nuo šio miesto prie plento Kaunas – Panevėžys.  Iki karo miestelis buvo Panevėžio apskrityje, nors ir buvo nutolęs 30 km nuo jo.  Miestelis yra parapijos centras, iki antrojo pasaulinio karo jame  stovėjo medinė bažnyčia, kuri per karą sudegė. Neseniai pastatyta nauja. 
       Truskavos miestelio pavadinimas kilęs iš dvarininko Truskausko pavardės. Nežinia  kada ir kaip jis  gavo žemes apie Truskavą.  Ši vietovė jo vardu ir dar ne kaimu, o miesteliu pradėta minėti  Truskavos bažnyčios metrikose devynioliktojo amžiaus pradžioje.  Kiek ir kas tuo metu jame gyveno nepavyko nustatyti. Kai kurios žinios apie Truskavos miestelėnus yra surašytos dvaro turto, dvarui priklaususių valstiečių baudžiauninkų ir  jų prievolių akte, sustatytame 1841 metų  gegužės mėnesį. Jame  nurodyta, kad  Truskavos miestelyje gyveno Jono Pilipavičiaus, Antano ir Adomo Žukų, Mykolo ir Martyno Garuckų bei Baltromiejaus  Krištanaičio šeimos,  kuriose buvo  17 vyrų ir 12 moterų. Jie turėjo 11 arklių, 10 jaučių, 7 karves,16 avių, 9 kiaules, 8 ožkas. Truskavos dvarui turėjo dirbti 15 vyrų ir visos moterys po  tris dienas per savaitę, kasmet atiduoti 30 funtų verpalų, 10 vištų, 100 kiaušinių. Be to, reikėjo dvare budėti naktimis, taisyti dvaro kelius, dvarininkui paruošti malkų, kirpti avis, prižiūrėti daržus. O dar teko apdirbti  iš dvarininko  skirtą žemę patiems pragyventi, savus gyvulius prižiūrėti, atlikti kitus darbus.  Taigi, sunkią naštą teko nešti. Bet  manau, jog  daugiau gyveno žmonių? 

Miestelyje buvo žydo nuomojama smuklė.

      Po dvidešimt ketverių metų, 1865 metais Meževščikovo korpuso tarnautojai –topografai sustatė Truskavos miestelio planą. Plane pažymėta penkioliką  kiemų su statiniais, bažnyčia, klebonija, katalikų ir stačiatikių kapinės, bažnyčios žemė, valstiečių daržai.  Savo dydžiu išsiskyrė sodybos, esančios prie  kūdros, kuri tuo metu buvo didelė. Viena iš jų turėjo nemažą sodą.

Dar po trejų metų buvo perskaičiuota Truskavos dvaro žemė ir dvarui priklausiusių kaimų (Truskavos miestelio, Truskavos (Dvariškių), Pašilių, Padvarnikų ir Užartėlės) gyventojai. Jie jau buvo laisvi valstiečiai, ne baudžiauninkai. Šiame caro valdžios dokumente nurodyta, kad 1868 metais senieji Truskavos miestelio gyventojai Baltramiejus Krištanaitis, Jono Pilipavičiaus sūnus Motiejus, Antanas Žukas, Adomo Žuko sūnus Pranas ir Adomas Karutis turėjo 123 desiatinas žemės, jų tarpe 4 desiatinas prie kiemų daržams, 49 desiatinas ariamos žemės, 39 desiatinas pievų ir miško bei 40 desiatinių pelkių. Be jų 1868 metais Truskavos miestelyje dar gyveno 10 vadinamų daržininkų ir keturi žydai, kuriems buvo išskirta 0,5 desiatinos žemės pastatams statyti ir daržams. Miestelio bendruomenei buvo išskirta 66 desiatinos žemės. Bažnyčia valdė 26, o kapinėms buvo išskirta 0,6 desiatinos žemės.

       Maloniai buvau nustebintas suradęs dokumentus apie Truskavos bažnyčios vargšų prieglaudą. Ji buvo įsteigta apie 1830 metus. Matyt, bažnyčia pati neturėjo galimybių jos išlaikyti, tai kunigas Stanislovas Jegelavičius vis prašydavo dvaro paramos. O šis turėjo gauti leidimą iš Kauno gubernijos valdžios. Daug buvo parašyta prašymų, įrodymų, o rezultatai buvo menki, nes dvaras nemokėjo visų nustatytų mokesčių.
        Žvelgiant į devynioliktojo  amžiaus žemėlapius,  pastebimas išskirtinis to meto bruožas –  kaimai išsidėstę tarpumiškėse, tinkamose žemdirbystei vietovėse. Truskava ir buvo tokioje vietoje. Be to, per ją  ėjo keliai  iš Kėdainių į Panevėžį, nuo Šėtos link Krekenavos. Iš Truskavos pro  Petkūnus  buvo galima pasiekti Surviliškį. Miestelis  radosi aplinkinių kaimų centre. Matyt, todėl miestelyje buvo pastatyta bažnyčia, kurios parapijai priklausė  per 8 kilometrus esantys kaimai.
        Tarybiniais metais miestelio reikšmė sumažėjo, nes Truskavos kolūkio centras persikėlė į Pavermenį.  
        Pavermenys taip pat  turi savo išskirtinę istoriją. Pavermenio dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose 1585 metais. Tuo laiku jį valdė dvarininkai Truskauskai. Nuo 19 amžiaus dvaras priklausė Grunovų šeimai., o nuo 1875 metų – baronams Stanislovui ir Simonui Brunovams. Tarpukaryje Pavermenys priklausė Bruzovskiui. <....>