Aptarimas:Papartūnai

Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Priminimas sau: pasikeitė sistematika, patikrinti Lietuvos rūšių priskirimą atskiroms šeimoms. Algirdas 19:46, 30 Balandžio 2006 (EEST)

Pteridophyta sistematika pagal ITIS[redaguoti vikitekstą]

Jei ten sistematika teisinga, tai papartūnų skyriuje tik viena klasė, kurioje keturios eilės. Į jas lietuviškoje vikipedijoje paminėtos šeimos (ir kai kurios klasės) skirstomos taip:

--Viktė 22:46, 2009 kovo 19 (EET)

Nu ir supainiota čia viskas kaip tikram papartyne, kiekvienam straipsnyje vis skirtingai rašo. Hugo.arg 20:31, 1 vasario 2010 (EET)[atsakyti]
Kai priėjau prie papartūnų, tai susiėmiau už galvos. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią nomenklatūrą papartūnų skyriaus nebėra. Jį pakeitė Šertvūnų skyrius (Ophioglossopida), iš kurio wikipedijoj padarytas nukreipimas į papartūnus. Driežlieliūnų (Ophioglossophyta) skyriaus taip pat nebėra. Jis prijungtas prie šertvūnų, kaip klasė Ophioglossopsida. Aišku, praėjo jau 11 metų nuo oficialiai paskelbtos Lietuvos induočių augalų sistematikos (Gudžinskas Z., 1999), galėjo būti pasikeitimų. Parašiau laišką Botanikos institutui, kad paaiškintų, kaip yra iš tikrųjų ir kodėl yra tokie neatitikimai su kitomis duomenų bazėmis, kaip pvz. ITIS. A. Gaidamavičius 13:40, 10 spalio 2010 (EET)[atsakyti]
Na nereikia susimti uš galvos, o imti ir sutvarkyti. Dabar nusižiūrėti tikrai yra į ką. Jau prieš keturis metus uždėjau priminimą, kad reikia tą sistematiką peržiūrėti, nes ji iš tiesų stipriai pasikeitė, ir ne tik šios grupės, yra ir daugiau. Algirdas 15:55, 10 spalio 2010 (EEST)[atsakyti]
Gavau atsakymą iš Botanikos instituto mokslininko dr. Zigmanto Gudžinsko. Cituoju:

Labai sunkus klausimas! Iš tikrųjų yra kelios konkuruojančios sporinių induočių (kaip nesisteminės grupės) sistemos, bet išsamių sąrašų gauti beveik neįmanoma, nebent gavus priėjimą į kai kurias duomenų bazes. Amerikiečiais remtis dažnai negalima, nes ten jau prasidėjusi betvarkė dėl dviejų principiniu požiūriu skirtingų ir nesuderinamų mokyklų maišymosi - klasikinės sistematikos ir kladistinės sistematikos, kurioje viską lemia ne giminingumas, bet pagal kokį nors požymį sudarytos kladogramos. Tada tam tikra grupė pavadinama jau egzistuojančiu pavadinimu, bet jos turinys visiškai kitoks, negu pagal klasikinę sistematiką. Dėl to, pavyzdžiui, asiūkliai atsiduria ir išsibarsto tarp paparčių... Šiais laikais prieš vertinant bet kokią naujovę, reikia labai gerai išstudijuot publikaciją ir nustatyt, kokiais metodais viskas padaryta ir kaip interpretuota. <...> Ką galiu patarti? Aš siūlyčiau vadovautis, jeigu tik galėsi prieiti (nežinau, ar duomenų bazė atvira, ar uždara), Euro+Med duomenų baze. Ten bent jau Europos augalų sistema artima tikrai. <...> Mačiau tą Vikipedijos straipsnį, bet kad per trumpos rankos ir para per trumpa ką nors padaryti. Apskritai tai dabartiniai sporiniai induočiai skirstomi į 3 skyrius: Equisetophyta, Lycopodiophyta ir Polypodiophyta. Šitie skyrių pavadinimai yra pagal nomenklatūros taisykles sudaryti. O visokie Filicopsida ir t.t. - netaisyklingi, nes pavadinimai ne iš tipinės genties pavadinimo kildinami...

Tai dabar iš tikrųjų belieka imti ir sutvarkyti tuos "papartūnus"-"šertvūnus". Galėsiu pagelbėti tuo. A. Gaidamavičius 14:30, 16 spalio 2010 (EET)[atsakyti]

EURO+MED duomenų bazė iš tikrųjų atvira. Ja galima naudoti Wikipedijoj ir visur ją cituoti. A. Gaidamavičius 14:59, 16 spalio 2010 (EET)[atsakyti]

Tai visgi nesupratau: ar yra skirtumas tarp šertvūnų ir papratūnų, ar ne? Gal verta tuos straipsnius sujungti? O gal geriausia sukurti bendrinį straipsnį "paparčiai", kuriame aprašyti tik bendrus jiems būdingus bruožus, o taksonomines plonybes palikti atitinkamų taksonų straipsniams? Hugo.arg 22:26, 17 spalio 2010 (EEST)[atsakyti]