Aptarimas:Lavina

Page contents not supported in other languages.
Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nebūtų geriau trinti viską neskaitant įžangos, nes nuobodu net gilintis į tokio ilgio tekstą. Be to, nė vieno šaltinio.--Vaidila (aptarimas) 20:37, 25 balandžio 2024 (EEST)[atsakyti]

Nėra taip blogai - vikizuoti, kiek pataisyti stilių, ir tiks. Hugo.arg (aptarimas) 20:41, 25 balandžio 2024 (EEST)[atsakyti]
Pats ir atkėlei iš kažkur: [1]. Homo ergaster (aptarimas) 20:42, 25 balandžio 2024 (EEST)[atsakyti]
Lyg pagal en wiki, o jei ir atkėliau tai jungdamas du str.--Vaidila (aptarimas) 20:43, 25 balandžio 2024 (EEST)[atsakyti]
Nerandu dabar, iš kur čia galėjo būti atkelta 2017 m., bet visgi buvo skydelis "beviltiškas". Vertimas vietomis atrodo prastas, sunkiai suprantamas. „Nors pirmiausia susidaro tekantis sniegas ir oras, didelės griūtys gali traukti ledus, uolas, medžius ir kitą medžiagą ant šlaito, pavojingas purvo ir akmens nuošliaužas, sukeltas išnykstančių ledo kritimų. Griūtys nėra reti ar atsitiktiniai įvykiai, bet yra endeminės, bet kokiuose kalnuose, kaip nuolatinis sniego kaupimasis. Griūtys yra labiausiai paplitusios žiemą ar pavasarį, bet ledynų judesiai gali sukelti ledo ir sniego griūtis, bet kuriuo metų laiku. Kalnuotame reljefe, griūtys yra vienos rimčiausių gamtinių pavojų gyvybei ir turtui, o jų naikinamojo pajėgumo rezultatas – su jomis vykstančio didžiulės masės sniego slinkimas dideliu greičiu.“ Arba čia: „Šlapios sniego griūtys dažnai susijusios su klimato lavinų ciklų pabaiga žiemos sezono metu, kai yra didelės dienos atšilimas.“ Šitas irgi: „Fragmentai tampa pakankamai mažais išoriniais sluoksniais lavinoje, vadinamas judėjimo sluoksnis įgauna skysčio savybes. Dalis plokščių gali tapti pakankamai smulkiomis dalelėmis atsižvelgiant į sniego kiekį ore, dalis gali atsiskirti nuo lavinos urmu ir keliauti didesniu atstumu, kaip sauso sniego lavina.“ Homo ergaster (aptarimas) 20:53, 25 balandžio 2024 (EEST)[atsakyti]