Aptarimas:ES parama transporto sektoriui
ES parama transporto sektoriui[redaguoti vikitekstą]
Šalies ūkio augimas, keliantis gyvenimo lygį, ir naujų darbo vietų kūrimas būtų neįmanomi be efektyvios transporto sistemos ir tinkamos jo infrastruktūros. Lietuvai 2004 metais tapus Europos Sąjungos nare, šalį pasiekė struktūrinių fondų parama.
Siekiant panaudoti ES finansinę paramą šalies transporto projektams, ypač regioninei plėtrai, 2004 m. patvirtinti pagrindiniai ES programiniai dokumentai finansinei paramai gauti (transporto sektoriuje – daugiau kaip 1,5 mlrd. Lt) ir pradėtos naudoti ES paramos lėšos. 2009 m. baigėsi pirmasis Europos sąjungos finansinės paramos panaudojimo 2004–2006 metų laikotarpis, kurio metu parama investicijoms į Lietuvos transporto sektorių įgyvendinant Bendrąjį programavimo dokumentą buvo teikiama pagal 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“. Šiuo metu transporto sektorius naudoja 2007–2013 metų finansinio periodo ES paramos lėšas. 2007–2013 m. Lietuvos transporto sektoriui modernizuoti ir plėtoti numatyta skirti daugiau kaip 5,358 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos lėšų. Šios lėšos yra skirstomos į dvi veiksmų programas: „Ekonomikos augimo“ ir „Sanglaudos skatinimo“.
Sanglaudos skatinimo prioritetas yra aplinka ir darnus vystimasis, kuris yra įgyvendinamas modernizuojant didmiesčių viešojo transporto paslaugų sistemą, įsigyjant ekologiškus autobusus ir troleibusus, atnaujinant dviračių infrastruktūrą.
Ekonomikos augimo veiksmų programa skirstoma į „Esminės ekonominės infrastruktūros“ ir „Transeuropinių transporto tinklų plėtros“ prioritetus. Esminės ekonominės infrastruktūros gerinimas įgyvendinamas gerinant vidaus ir regioninį susisiekimą, tobulinant saugų eismą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Transeuropinių transporto tinklų plėtra skirta transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimui, techninių sąlygų gerinimui, transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimui ir plėtrai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir tarptautinių oro uostų plėtrai, saugaus eismo gerinimui.
Esminės ekonominės infrastruktūros įgyvendinimas vykdomas atliekant šiuos darbus: rekonstruojant pavojingas sankryžas, tiesiant pėsčiųjų ir dviratininkų takus. Asfaltuojant žvyrkelius, rekonstruojant gatves, krašto ir rajoninius kelius, modernizuojant esančius automobilių ir geležinkelių kelius.
Transeuropinių transporto tinklų plėtra vykdoma atliekant šiuos darbus: rekonstruojamos Lietuvą kertančios europinės magistralės, statomos estakados, viadukai, stiprinama ir platinama kelio danga, tiesiami miestų ir miestelių aplinkkeliai. Vykdomi projekto „Rail Baltica“ darbai, modernizuojamos geležinkelio linijos. Gerinama Klaipėdos uosto infrastruktūra, tarptautinių oro uostų terminalų statyba/išplėtimas, kilimo ir tūpimo takų modernizavimas.