Antrinis ūkio sektorius
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Antrinis ūkio sektorius (trijų ūkio sektorių medelyje) – ūkio sektorius apimantis veiklą, kurios rezultatas yra užbaigtas, naudojimui tinkamas produktas; jam priskiriama apdirbamoji pramonė ir statyba.
Vakarų Europoje antrinis ūkio sektorius vyravo XIX a. pirmoje pusėje. Priežastys, sąlygojančios antrinio ūkio sektoriaus atsiradimą, buvo žemės ūkyje ir gavybos pramonėje naudojamos technikos tobulėjimas ir gamybos našumo augimas. Paaugus žmonių pragyvenimo lygiui, padidėjo pagamintų prekių rinka, atsilaisvino daug laisvos darbo jėgos. Galima pateikti tokį pavyzdį: jei anksčiau valstietis galėjo pamaitinti save ir dar kelis žmones, tai augant derlingumui ir tobulėjant žemės apdirbimo įrankiams galėjo pamaitinti didesnę žmonių grupę, kuri jau buvo atsilaisvinusi nuo darbo žemės ūkyje ir gamino gatavą produkciją pardavimui, tarp jų ir žemės ūkio įrankius. Augant antriniam gamybos sektoriui kartais visai prapuola pirminis gamybos sektorius, bet dabartiniais laikais jį palaiko valstybės ir siekia, kad bent dalį, jei galima žaliavų ir žemės ūkio produkciją valstybė aprūpintų pati save.
Valstybės, kuriose dominuoja antrinis gamybos sektorius vadinamos industrinėmis valstybėmis.