Antonio Vivarini
Antonijus Vivarinis (it. Antonio Vivarini, apie 1415–apie 1480 m.) – XV a. italų ankstyvojo renesanso dailininkas iš Venecijos.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antonijus Vivarinis buvo vienu reikšmingiausių Venecijos XV a. ir vienas pirmųjų miesto dailininkų, kuris pradėjo naudoti plintančią renesanso stilistiką. Antonijus Vivarinis buvo vyriausias Vivarinių dailininkų šeimos atstovas, kurie turėjo dirbtuves Murane ir tarp kurių buvo Antonijo brolis Bartolomėjus Vivarinis ir sūnus Alvizė Vivarinis. Pirmasis Antonijo kūrinys datuotas 1440 m. ir buvo altorinė tapyba Eufrazijos bazilikai Parence (dabar Porečas, Kroatija). Nuo 1444 m. Antonijus bendradarbiavo su vokiečių dailininku, brolėnu Džovaniu d’Alemanja. Kartu jie sukūrė altorius San Zaccaria ir San Pantalon bažnyčioms Venecijoje. 1447−1450 m. abu dailininkai dirbo Padujoje, kartu su Mantenja ir Nikola Pizolo kūrė freskas Ovetari koplyčioje (sunaikinta antrojo pasaulinio karo metu). Po Džovanio d’Alemanjos mirties 1450 m. Antonijus metė darbus Padujoje ir grįžo į Veneciją. Laikoma, kad bendruose su Alemanja darbuose Antonijus buvo svarbesniu dailininku, jo stilius buvo įtakotas Džentilės da Fabriano, Pizanelo ir Mazolino dailės.
Venecijoje Antonijus dirbo kartu su jaunesniuoju broliu Bartolomėjumi. Abu dailininkai 1450 m. gavo užsakymą iš popiežiaus Mykalojaus V. Būtent jaunesniojo brolio įtaka lėmė, kad Antonijo kūryboje pasirodė daugiau renesansinės tapybos elementų. Antonijus buvo sukūręs ir savarankiškų projektų: apie 1448 m. atliktą tapybą Praljos benediktinų vienuolynui ir didelių matmenų altorių bažnyčiai Brešijoje. Paskutinis Antonijo kūrinys datuotas 1469 m. ir buvo poliptikas, skirtas San Maria Vetere bažnyčiai Andrijoje. Antonijus Vivarinis mirė tikriausiai apie 1480 m. Antonijus Vivarinis Venecijoje įkūrė dirbtuves, kurios reikšmingumu nusileido tik Bielinių giminės dirbtuvėms. Antonijus derino savo kūryboje gotikinės ir renesanso tapybos bruožus, tačiau Vivarinių dailė buvo žymiai mažiau novatoriška nei Bielinių. Antonijo vaizduojamos figūros yra solidžios ir trimatės, modeliuotos šviesa ir šešėliais, tačiau joms trūksta ekspresyvumo ir dramos perteikimo. Antonijo indėlį bendruose darbuose su broliu Bartolomėjumi ir brolėnu Alemanja praktiškai neįmanoma išskirti.
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Kristaus kančių poliptikas − Paskutinė vakarienė ir mokinių kojų plovimas“, Ca' d'Oro galerija, Venecija -
„Kristaus kančių poliptikas − Nuėmimas nuo kryžiaus ir prisikėlimas iš kapo“, Ca' d'Oro galerija, Venecija -
„Šv. Antano Abato poliptikas“, Vatikano pinakoteka -
„Išminčių pagarbinimas“, apie 1447 m., Berlyno paveikslų galerija -
„Madona ir Kūdikis soste“, Poldi Pezzoli muziejus, Milanas
.JPG)
.JPG)
