Antimonopolinė politika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Antimonopolinė politikavalstybės taikomos priemonės, skirtos vieno subjekto dominavimui rinkoje sumažinti ir užkirsti kelią kartelio susitarimams. Pvz., valstybė draudžia susijungimus, dėl kurių įsivyrauja vienas prekės tiekėjas ar paslaugos teikėjas. Susikūrus monopolijai, valstybė stengiasi reguliuoti jos tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainas.

Antimonopoline politika siekiama apsaugoti monopolinio tiekėjo gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų vartotojus, nes vienas tiekėjas rinkoje yra linkęs reikalauti didesnės kainos, nei ji būtų konkurencinėje aplinkoje. Alternatyva valstybės vykdomai antimonopolinei politikai galėtų būti laisvas įėjimas į rinką. Kai galimybės tiekti prekes, teikti paslaugas ir įeiti į rinką nevaržomos, monopolinė kaina negali susidaryti net ir tada, kai tėra vienas prekės tiekėjas ar paslaugos teikėjas, nes prekių tiekėjus ir paslaugų teikėjus varžo konkurento atsiradimo galimybė.