Andrejs Jurjāns

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Andrejis Jurjanas
latv. Andrejs Jurjāns, Jurjānu Andrejs
Gimė 1856 m. rugsėjo 30 d.
Ėrgliai
Mirė 1922 m. rugsėjo 29 d. (65 metai)
Ryga
Veikla latvių kompozitorius, etnomuzikologas, dirigentas, valtornininkas
Alma mater Peterburgo konservatorija

Andrejis Jurjanas (arba Jūrjanų Andrėjis, latv. Andrejs Jurjāns, Jurjānu Andrejs, 1856 m. rugsėjo 30 d. Ėrgliai1922 m. rugsėjo 29 d. Ryga) – latvių kompozitorius, etnomuzikologas, dirigentas, valtornininkas. Vienas latvių klasikinės muzikos ir muzikos folkloristikos pradininkų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1880 m. baigė Sankt Peterburgo konservatorijos L. Gomilijaus vargonų klasę, 1881 m. – N. Rimskio-Korsakovo kompozicijos klasę, 1882 m. F. Gomilijaus valtornos klasę.

18821916 m. dėstė Charkovo muzikos mokykloje. 1888 m., 1895 m., 1910 m. Latvijos dainų švenčių vyr. dirigentas. Nuo 1920 m. gyveno Rygoje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė 5 kantatas, tarp jų – „Tėvynei“ (1886 m.), Džiūgaukite, linksminkitės (1893 m.), simfoninę poemą „Latvių liaudies išsivadavimas“ (1891 m.), koncertą violončelei ir orkestrui, Latvijos visuotinės dainų šventės maršą (1888 m.) – „Latvių šokius“ (1894 m.), chorų, romansų, harmonizavo latvių liaudies dainų. Parašė veikalą [1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Latvių liaudies muzikos medžiaga (Latvju tautas muzikas materiali, 6 t. 18941926 m.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jurjānu Andrejs mūzikas kultūrā un tautā. Sastādījis Arnolds Klotiņš. Rīga, Zinātne,1981.
  • Torgāns Jānis. Jurjānu Andrejs. Rīga, Liesma, 1981 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazys JasinskasAndrejis Jurjanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 60 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]