Amazonės žemuma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Amazonės žemuma – didžiausia pasaulio žemuma, užimanti apie 5 mln. km². Išsidriekusi Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje, Amazonės baseine, beveik visoje Amazonijoje. Iš vakarų į rytus nusidriekusi 3200 km nuo Andų iki Atlanto vandenyno. Šiaurėje remiasi į Gvianos plokščiakalnį, pietuose – į Brazilijos plokščiakalnį. Žemuma yra tektoninėje įduboje (Amazonijos sineklizėje), užpildyta paleozojaus eros jūrinėmis ir kainozojaus eros žemyninėmis nuogulomis. Vyrauja visiškai plokščias reljefas su neryškiais ir plačiais upių slėniais. Klimatas labai drėgnas (1500-3000 mm kritulių per metus) ir karštas (25-27 °C). Beveik visą lygumą dengia ekvatorinė selva.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.