Algimantas Kviklys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Algimantas Kviklys (1936 m. lapkričio 23 d. Rokiškis1992 m. rugpjūčio 2 d. Babtai) – Lietuvos agronomas sodininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Mečislovas Kviklys. 1961 m. baigė Mičiurinsko sodininkystės ir daržininkystės institutą. 1970 m. žemės ūkio mokslų kandidatas.

19611963 m. Vilniaus sodo augalų veislių tyrimo punkto vedėjas ir Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas. 1963–1992 m. dirbo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, 19721992 m. Sodo agrotechnikos skyriaus vedėjas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinio darbo kryptys – sodų agrotechnika, vaismedžių dauginimas, žemaūgiai vaismedžiai. Surinko apie 90 tipų obelų ir kriaušių vegetatyvinių poskiepių kolekciją, nustatė jų atsparumą šalčiams, dauginimosi ypatybes, augimo pobūdį, tinkamumą skiepijamoms veislėms. Atrinko geriausius intarpus kriaušėms į svarainį skiepyti. Pirmasis Lietuvoje įdiegė vaismedžių akiavimą priglaudimu (1969 m.), įveisė pirmąjį devirusuotų obelų sodą (1976 m.). Iš lenkų kalbos išvertė A. Mikos „Vaismedžių ir vaiskrūmių genėjimą“ (1987 m.). Paskelbė apie 200 mokslinių straipsnių.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vaismedžių ir uogakrūmių dauginimas, su kitais, 1967 m.
  • Žemaūgiai vaismedžiai, 1977 m.
  • Sodininko ir daržininko žinynas, su kitais, 1982 m.
  • Intensyvus obelų sodas, su kitais, 1988 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algimantas Kviklys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 383 psl.