Algimantas Irnius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Algimantas Irnius (g. 1937 m. kovo 7 d. Kruopiuose) – Lietuvos gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1965 m. baigė Vilniaus universitetą, 1982 m. medicinos mokslų daktaras

Nuo 1965 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1991 m. Vilniaus universiteto ligoninės Gastroenterologijos ir dietologijos klinikos vadovas, nuo 2004 m. Santariškių klinikų Gastroenterologijos ir dietologijos centro direktorius. Nuo 1985 m. profesorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinio darbo svarbiausia kryptis – kepenų ligų ir tulžies akmenligė diagnostikos ir gydymo būdai, patogenetiniai virškinimo ligų ryšiai. Sukūrė eksperimentinių modelių, padedančių tirti tulžies latakų ir žarnyno ligų sąveikos mechanizmus. 4 išradimų autorius.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Storosios žarnos ligos, 1989 m.
  • Klinikinė gastroenterologija, su kitais, 1978 m. 3 leid. 2002 m.
  • Gydomoji fizinė kultūra, su kitais, 1992 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algimantas Irnius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 246 psl.