Alessandro Magnasco

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
A. Manjasko autoportretas (apie 1700 m.)

Alesandras Manjaskas (it. Alessandro Magnasco, 1667 m. vasario 4 – 1749 m. kovo 12 d.) – italų baroko tapytojas. M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune eksponuojamas jo paveikslas „Peizažas su skalbėjomis“.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alesandras Manjaskas gimė 1667 m. vasario 4 d. Genujoje. Jo tėvas Stefanas buvo tapytojas ir po ankstyvos jo mirties A. Manjaskas buvo išsiųstas mokytis į Milaną prekybos, tačiau jis įtikino rėmėją leisti jam mokytis tapybos. A. Manjaskas mokėsi Filipo Abiačio dirbtuvėse Milane ir pradėjo karjerą kaip portretų tapytojas, tačiau iš šių ankstyvųjų darbų tik autoportretas išliko. Jis buvo paveiktas boloniečio dailininko Dž. Krespio ir vėliau išgarsėjo peizažine ir buities žanro tapyba. Jo peizažuose dažniausiai vaizduojami keliautojai, plėšikai ir kartais biblijinės scenos didingų gamtos vaizdų fone. Jis garsėjo neblogu piešėju ir bendradarbiavo su kitais dailininkais ties stambių darbų užsakymais. A. Manjaskas buvo populiarus Milane ir sėkmingai dirbo Florencijoje didžiojo Toskanos kunigaikščio kvietimu 1703−1709 m. laikotarpiu. 1735 m. jis grįžo į Genują, kurioje gyveno iki mirties. Vietos aristokratai jo tapybos stiliaus nemėgo ir tik keletas jo mokinių žinomi. Vėlyvaisiais metais mažai betapė, nes dėl rankų drebulio nebegalėjo nulaikyti teptuko. A. Manjaskas mirė 1749 m. kovo 12 d. Genujoje.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]