Aleksas Andriuškevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Aleksas Andriuškevičius (g. 1959 m. kovo 7 d. Panevėžyje) – Lietuvos dailininkas, pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1983 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 19831986 m. mokytojavo Garliavoje. Nuo 1988 m. dėsto Kauno dailės institute.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvoji tapyba fotorealistinė („Miestiečiai“ I, „Modistė“, visi 1985 m., „Kūnai“ 1987 m.) Vėliau pradėjo kurti objektus, akcijas, žemės meną, videomeną, su grupe „Post Ars“, kurios narys nuo 1989 m. – performansus (ciklai „Raušenbergo įkvėpimas“, „Kojos“, „Raštai“, visi 1989 m.) Nuo 1990 m. susidomėjo konceptualiuoju ir proceso menu, raiškoje ėmė vyrauti minimalizmas (piešinių serija „Trys valandos darbo“ 1990 m.), dažnos gamtos ir kultūros santykio, laiko problemos („Lėktuvas“, „Plunksnos“, abu 1995 m.)

Nuo 1983 m. dalyvauja parodose, festivaliuose. 1993 m. parodoje „Europa-Bienale Niederlausitz II“ Vokietijoje su „Post Ars“ pelnė pagrindinį prizą, Prancūzijos ir Baltijos šalių videomeno festivalyje Rygoje – II premiją. Jo kūrinių turi Lietuvos, Estijos, Izraelio muziejai.[1]

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Danutė ZovienėAleksas Andriuškevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 500 psl.