Aleksandrs Laime

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aleksandrs Laime
Gimė 1911 m. liepos 19 d.
Ryga, Rusijos imperija
Mirė 1994 m. kovo 21 d. (82 metai)
Kanaima, Venesuela
Sutuoktinis (-ė) Vilma Laime
Vaikai Alexander Laime
Veikla keliautojas, tyrinėtojas

Aleksandras Laimė (Aleksandrs Laime arba Alejandro Laime; g. 1911 m. liepos 9 d. – m. 1994 m. kovo 21 d.) – latvių keliautojas, tyrinėtojas. Tai pirmas žinomas vakarietis, sausuma pasiekęs Anchelio krioklį.

Gimė Rygoje. 1939 m. išvyko į Venesuelą, kur pradėjo tyrinėti šalies pietines džiungles. 1949 m. buvo Rut Robertson ekspedicijos, pasiekusios sausuma Anchelio krioklį, nariu. 1955 m. Laimė įkopė į Aujantepui viršūnę ir kartu su vietiniu gidu Manueliu Fiorentino atrado sudužusį Džimio Eindželo lėktuvą „Flamingo“. Aleksandras Laimė ištyrinėjo stalkalnio paviršių, suteikė vardus jame prasidedančioms upėms. Upei, kuri sudaro Anchelio krioklį, jis suteikė Gaujos (Rio Gauya) vardą (pagal Gaujos upę Latvijoje), tačiau šis pavadinimas neprigijo ir dabar upė vadinama Kerepu (pagal pemonų kalbą). Kitas upes jis įvardino Venta, Uogre bei Dauguva.

Aleksandras Laimė taip pat džiunglėse ieškojo Eindželo išgarsintos „Aukso upės“. Pasakojama, kad po Laimės mirties jo namuose rasta skardinė su 20 tūkst. dolerių. Keliautojas gyveno atsiskyręs saloje Karao upėje, Gran Sabanos regione. 1994 m. jis ruošėsi vėl kopti į Aujantepui, bet mirė dėl širdies smūgio.

2011 m. Rusijos režisierius Vladislavas Ščepinas apie Aleksandrą Laimę sukūrė dokumentinį filmą „Aleksandras Laimė ir Anchelio krioklio deimantai“ (Aleksandrs Laime un Anhela ūdenskrituma dimanti).