Peržiūrėti šaltinį Aleksandrija

{{otheruses}}
{{city/Egipto miestas
 |pavadinimas = {{PAGENAME}}
 |origpavadin = الإسكندرية
 |paveikslėlis = Suez canalst-Alexandria, Egypt.jpg
 |paveikslėlio tekstas =Aleksandrija prie Sueco kanalo
 |herbas =Coat of Arms - Alexandria, Egypt.svg 
 |vėliava = Flag of Alexandria.svg
 |PL=31|PM=12|PS=0|IL=29|IM=55|IS=0
 |muhafaza = Aleksandrijos muchafaza
 |įkurtas = 
 |vadovotitulas = |vadovas = 
 |gyventojumetai = 2006|gyventoju = 4110015
 |plotas = 2679
 |altitudė = 
 |pastokodas = 
 |tinklalapis = http://www.alexandria.gov.eg/default.aspx
 |vikiteka =Category:Alexandria 
 |globėjas = 
 |kirč = 
}}
'''Aleksandrija''' ({{Ar|الإسكندرية|al-Eskandariyya}}, {{grc|Αλεξάνδρεια}}) – antrasis pagal dydį [[Egiptas|Egipto]] miestas, netoli nuo [[Kairas|Kairo]]. 3,81 mln. gyventojų (2005 m.). Tai didelis [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] uostas, esantis [[Nilas|Nilo]] deltoje ir svarbus tarptautinės prekybos centras (miestui tenka 4/5 Egipto eksporto-importo srautų). Kelių ir geležinkelių mazgas. Naftos perdirbimo, chemijos, cemento, tekstilės, mašinų gamybos, metalo apdirbimo, laivų statybos ir remonto, maisto pramonė. Verčiamasi amatais. Aleksandrijos apylinkės – kurortinė zona.

Yra išlikusi Diokletiano kolona, nekropoliai, katakombos. Yra XVII–XVIII a. mečečių, rūmų (XIX a. pr. Ras et Tino, XX a. Muntazo rūmai su dideliu parku, Muchamedo Ali rūmai). Veikia antikinio paveldo muziejus.

== Istorija ==
{{Senovės Egipto terminas-kairė
 |Pirmas = <hiero>r:Z1:a-A35-t:niwt</hiero> |Pirmas-transkripcija = raqdt |Pirmas-tarimas = Rakedet |Pirmas-paaiškinimas = 
 |Graikų = Aleksandrija {{gr|Ἀλεξάνδρεια}} |Koptų = Rakotə |Arabų = ''Al Iskandariyya'' (الإسكندرية)
}}
Miestą [[332 m. pr. m. e.]] įkūrė [[Aleksandras Makedonietis]] (kurio garbei miestas ir buvo pavadintas) – jis čia planavo įkurti geriausią uostą. Faro saloje buvo pastatytas 1,6 km ilgio bangolaužis (molas), pavadintas Heptastadiju (''Heptastadium''). Šioje saloje stovėjo ir garsusis [[Aleksandrijos švyturys]] – vienas iš septynių [[pasaulio stebuklai|pasaulio stebuklų]]. Dar vienas uostas buvo vakarinėje miesto dalyje. Aleksandrija buvo suplanuota kaip 6,4 km ilgio miestas, tvarkingai išdėstytomis gatvėmis, su kolonadomis pagrindinėse gatvėse. Gražiausias kvartalas – Bruchėjus (''Brucheium'') buvo rytiniame uoste. Vakarinėje dalyje buvo Serapeijonas (''Serapeion'') – dievo [[Serapis|Serapio]] šventykla, Soma – Aleksandro Makedoniečio ir [[Ptolemėjai|Ptolemėjų]] mauzoliejus, jūrų dievo [[Poseidonas|Poseidono]] šventykla Poseidonijus (''Poseidonium''), muziejus. Pietryčių kvartale gyveno [[žydai]]. Aleksandrijoje žydai turėjo galimybę artimai susipažinti su graikų mokslu ir kultūra, kas vėliau turėjo nemažai įtakos religijos raidai. Apie 100 mūsų eros metus Aleksandrijoje į [[graikų kalba|graikų kalbą]] buvo išverstas [[Senasis Testamentas]] (vadintas ''Septuagint'').

305–30 m. pr. m. e. [[Ptolemėjų dinastija|Ptolemėjų dinastijos]] valdomo Egipto sostinė, prekybos ir helenistinės kultūros centras.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/aleksandrija/ ''Aleksandrija'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-12-23.</ref> Jų laikais įsteigti Aleksandrijos muziejus ir [[Aleksandrijos biblioteka]], kuri vėliau buvo sunaikinta. Yra kelios versijos apie Aleksandrijos bibliotekos žūtį. Viena jų teigia, kad didžiąją biblioteką 47 m. pr. m. e. sudegino [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] kariai. Pagal kitą versiją biblioteka su muziejumi buvo sudegusi 273 m., po to vėl atstatyta. Mažąją biblioteką kartu su Serapio šventykla 391 m. sunaikino fanatikai [[krikščionys]]. Ilgainiui antikinė kultūra ir pagonių religijos sunyko. Jų vietoje iškilo ankstyvosios krikščionybės centras. Aleksandrijos biblioteka galutinai sunykusi VII a., kai Egiptą užkariavo [[musulmonai]] arabai.<ref>{{VLE|I||Arvydas Pacevičius|[https://www.vle.lt/Straipsnis/Aleksandrijos-biblioteka-72472 Aleksandrijos biblioteka]}}</ref>

I a. pr. m. e. Aleksandrija tapo antruoju didžiausiu antikinio pasaulio miestu. Tuo metu jame gyveno apie 1 mln. gyventojų, savo dydžiu nusileido tik [[Roma|Romai]]. 30 m. pr. m. e. ją užėmė romėnai ir pavertė Egipto provincijos sostine. IV–VII a. pradžioje Aleksandriją valdė [[Bizantija]]. 642 m. užėmė [[Osmanų imperija]]. Pastačius [[Kairas|Kairo]] miestą Aleksandrija prarado svarbą. Prie miesto nykimo prisidėjo ir naujasis [[Vasco da Gama|Vasco da Gamos]] jūrų kelio į Indiją atradimas. 1517 m. sugriovė turkai. 1869 m. iškasus [[Sueco kanalas|Sueco kanalą]] ir išplėtojus [[medvilnė]]s pramonę Aleksandrija atgimė.<ref name=VLE /><ref>{{Cite web|title=Alexandria|url=https://www.britannica.com/place/Alexandria-Egypt|access-date=2021-12-24|website=[[Britannica]]}}</ref>

== Galerija ==

<gallery>
Alexandria-MontazahPalace.jpg|Montazos rūmai Aleksandrijoje
Mezquita abu el abbas-alejandria-2007.JPG|Abu el Abo mečetė
View of Bibliotheca Alexandrina.jpg|Naujoji Aleksandrijos biblioteka
</gallery>

== Šaltiniai ==
{{išn}}

{{Egipto nomai}}
[[Kategorija:Milijoniniai miestai]]
[[Kategorija:Egipto miestai]]