Aldona Lukoševičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aldona Lukoševičiūtė (1929 m. balandžio 22 d. Kaune2016 m. gruodžio 16 d. Kaune; palaidota Romainių I kapinėse) – Lietuvos gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.[1][2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1954 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1968 m. medicinos mokslų daktarė.

19541957 m. Kauno medicinos instituto Hospitalinės terapijos katedros klinikinė ordinatorė. 19561958 m. Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės Vidaus ligų, 19581965 m. – Kardiologijos skyriaus vedėja. 19712001 m. Kauno medicinos instituto (19891998 m. Kauno medicinos akademija, nuo 1998 m. Kauno medicinos universitetas) dėstytoja, 19751994 m. Anesteziologijos ir reanimatologijos katedros vedėja, nuo 1978 m. profesorė. 19912001 m. Lietuvos mokslų akademijos narė ekspertė.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą Lietuvoje (1963 m.) sėkmingai panaudojo gaivinimo metodus (netiesioginis širdies masažas, transtorakalinė elektrinė širdies defibriliacija). Įdiegė fonokardiografiją, transezofaginę elektrokardiografiją, širdies ritmo sutrikimo gydymą antiaritminiais vaistais ir impulsine elektros srove, transezofaginę širdies defibriliaciją. Patobulino ir sėkmingai naudojo transezofaginę širdies stimuliaciją. Paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Reanimatologija, su kitais, 1979 m.
  • Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai, su kitais, 1984 m., rusų kalba
  • Anesteziologija ir reanimatologija vadovėlis, su kitais, 1984 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Aldona Lukoševičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
  2. A. Lukoševičiūtė – moteris, galėjusi vadovauti kardiologams m.kauno.diena.lt 2022-06-21