Aldona Keturakienė
| Aldona Keturakienė-Sabaliauskaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1945 m. kovo 9 d. Ukmergėje |
| Veikla | Lietuvos keramikė. |
Aldona Keturakienė-Sabaliauskaitė (g. 1945 m. kovo 9 d. Ukmergėje) – Lietuvos keramikė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1973 m. baigė Lietuvos dailės instituto Kauno skyrių. 1967-1989 m. dirbo Kauno „Dailės“ kombinate. 1990-1999 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto Taikomosios keramikos ir stiklo katedros vedėja, 1999-2003 šio instituto direktorė, nuo 1991 m. docentė.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė keramikos kompozicijų visuomeniniams interjerams (dekoratyvinė sienelė „Pėdsakas“ Menininkų namuose, 1982, dekoratyviniai pano J. Jablonskio mokykloje, 1985 m., Tekstilės pramonės mokslinio tyrimo institute, 1987 m., Onkologinėje ligoninėje 1988 m., 1990 m., visi Kaune), objektų ir instaliacijų („Baltas kelias. Rankšluostis“, „Tėvo marškiniai“, abu 1994 m., „Iš auksinės žuvelės pasakų“ 1998 m., „Šeimyninis objektas“ 2000 m., „Šviesa mano takui“, „Visų žemė“, „Dialogas“, visi 2005 m.).
Daug eksperimentuoja, naudoja įvairias medžiagas (dažniausiai baltą molį, akmens masę, kaulinį porcelianą), taiko įvairias technologijas. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu naudojo tapybos, grafikos priemones, vėliau perėmė minimalizmo principus. Nuo 1972 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Italija, Vokietija, Estija, Prancūzija, Danija, Čekija, Olandija), individualios parodos surengtos Kaune 1977 m., 1995 m., 2001 m., 2005 m., Vilniuje 1996 m., 1998 m., 2002 m., 2004 m., Ukmergėje 1999 m., 2004 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.[1]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- D. Zovienė. Aldona Keturakienė, Vilnius, 2002 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldona Keturakienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 778 psl.