Ahamkara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ahamkara (skr. अहंकार = IAST: ahaṃkāra – „savikūra, ašainumas“) – hinduizmo filosofinė sąvoka: pojūtis, leidžiantis individui susivokti esant savarankišku asmeniu. Dualistinėje sankhjos sistemoje ahamkara nusako vieną pirmapradės materijos (prakritės) pakopų. Nesusaistyta siela veikiant ahamkarai susitapatina su tikrovės suvokimu bei patyrimu ir patekusi į materiją įtraukiama į atgimimų ratą (samsarą), todėl sankhjos ir jai artimos jogos mokyklos pabrėžia būtinybę įveikti ahamkarą ir taip ištrūkti iš materialiosios pojūčių tikrovės (majos).[1]

Ahamkarą Vakarų psichologijoje iš dalies atitinka ego.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Seibutis. Ahamkara. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001