Agorizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Agoristų simbolis „Agora, anarchija, akcija“ (angl. Agora, Anarchy, Action!)

Agorizmaslibertarizmu ir anarchizmu paremta praktinės filosofijos kryptis. Terminas kilęs iš graikiško žodžio agora, reiškiančio „aikštę, turgų“. Pagrindinis agorizmo pradininkas ir teoretikas – Samuelis Edvardas Konkinas III (Samuel Edward Konik III), parašęs „Naująjį libertarų manifestą“.

Agorizmas pateikiamas kaip būdas iš etatizmo pereiti į visuomenę, kurioje visi žmogiškieji santykiai pagrįsti savanoriškais mainais – tai, ką S. E. Konkinas laiko laisvąja rinka. Teorija pagrįsta laipsnišku perėjimu į harmoniją su neagresyvumo principu, pasitelkus kontrekonomiką. Pagrindinė agoristų idėja – žmonės, veikiami ekonominių ir moralinių paskatų, turėtų savanoriškai įsitraukti į prekybą ir mainus pogrindinėse rinkose. Šis procesas, priklausomai nuo regiono, įvairiais mastais vyko dar iki atsirandant agorizmui. Laikoma, kad procesas vyksta dėl ekonominių priežasčių, daugiausia dėmesio skiriant verslumui. Proceso metu valstybines institucijas pakeičia savanoriškai valdomos institucijos, veikiančios efektyviau ir nenaudojančios prievartos. Laikui bėgant, valstybinės institucijos ženkliai susilpnėja dėl sumažėjusių pajamų iš mokesčių, kadangi didėja juodosios rinkos vaidmuo.

Valstybei nustojus veikti, pasiekiamas paskutinis etapas – revoliucija. Norint sumažinti žalą valstybės piliečiams, siekiama, kad valstybės ekonominiai ištekliai sumenktų tiek, kad ji nebebūtų pajėgi sustabdyti procesą, panaudodama smurtą.