Adomas Poninskis (m. 1816)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Adomas Poninskis
Poninskiai
Poninskių herbas
Poninskių herbas
Gimė: 1759 m.
Mirė: 1816 m. (~57 metai)
Tėvas: Adomas Poninskis
Motina: Žozefa Liubomirska
Sutuoktinis(-ė): Felicija Tžeciak
Vaikai:

Kazimieras,
Konstantinas

Kunigaikštis Adomas Poninskis (1758/1759-1816) − ATR karinis ir valstybinis veikėjas, ATR-Rusijos (1792) karo ir Tado Kosciuškos (1794) sukilimo dalyvis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilo iš bajorų Poninskių giminės, herbo „Lodzia“ savininkas. Karūnos didžiojo iždininko ir seimo maršalkos, kunigaikščio Adomo Poninskio vyresnysis sūnus nuo santuokos su kunigaikštyte Žozefa Liubomirska.

Adomas Poninskis karinę tarnybą pradėjo Mažosios Lenkijos liaudiees kavalerijos pirmoje brigadoje. Rotmistro laipsnyje dalyvavo ATR-Rusijos (1792) kare. Už karinę drąsą gavo Virtuti Militari ordiną. Rugpjūčio 18 d. gavo majoro laipsnį. Po rusų karių ir Targovicos konfederacijos pergalės atsistatydino ir pasitraukė iš karinės tarnybos.

1793 metais Adomas Poninskis buvo išrinktas pasiuntiniu į Gardino seimą, kuris pripažino Antrąjį ATR padalijimą.

1794 metų kovą kunigaikštis Adomas Poninskis palaikė Tado Kosciuškos sukilimą. 1794 metų balandžio 4 d. dalyvavo Raslavicės mūšyje, kur išsiskyrė ir buvo sužeistas. Suformavo ir vadovavo pėstininkų pulkui.

1794 metų balandžio 24 d. nuo Tado Kosciuškos gavo generolo-majoro laipsnį, buvo paskirtas septintos divizijos vadu ir veikė Liubline. 1794 metų birželio 6 d. išsiskyrė Ščekocinų mūšyje, o po to Varšuvos pirmos gynybos metu. gy. Už derybas su austrauis Adomas Poninskis nuo Tado Kosciuškos gavo grieżtą papeikimą. 1794 metų spalio 10 d. dalyvavo Maciejovicės mūšyje. Adomas Poninskis vadovavo divizijai (3500 žm.), su kuria mūšio metu turėjo užpulti Rusijosds armiją iš užnugario. Tačiau Tadas Kosciuška patyrė pilną pralaimėjimą ir nesulaukė Poninskio smūgio į priešo užnugarį. Buvo apkaltintas Lenkijos armijos pralaimėjimu ir Kosciuškos paėmimu į nelaisvę. Išvažiavo iš Lenkijos ir gyveno Stanislovo Felikso Potockio rūmuose, Tulčine. Vėliau buvo istorikų reabilituotas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Тарас А. Е. «Анатомия ненависти. Русско-польские конфликты в XVIII−XX вв.», Минск, «Харвест», 2008 ISBN 978-985-16-1774-2
  • H. P. Kosk Generalicja polska t. 2 wyd. Oficyna Wydawnicza «ajaks» Pruszków, 2001.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]