Adomas Mačius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adomas Mačius
Provizoriaus padėjėjas Adomas Mačius. Nuotrauka iš Adomo Mačiaus rankraščio. Nuotraukos saugotojas – LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus.
Gimė 1882 m. gegužės 23 d.
Auksūdys
Mirė 1974 m. (~92 metai)
Tautybė Lietuvis
Veikla vaistininkas, visuomenės veikėjas
Sritis Farmacija
Išsilavinimas Provizoriaus padėjėjas

Adomas Mačius (1882 m. gegužės 23 d. Auksūdyje – 1974 m.) – Lietuvos vaistininkas, Senovės Lietuvos vaistinės muziejaus kūrėjas (1936–1940).[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Liepojos gimnazijoje, priklausė slaptai lietuvių moksleivių draugijai. Nuo 1901 m. dirbo vaistininko mokiniu Rygoje ir priklausė slaptai „Šviesos“ draugijai. 1907 m. išlaikė vaistininko padėjėjo egzaminus Charkove. 1917–1918 m. studijavo farmaciją Kijevo universitete. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir drauge su Juozu Matulaičiu įkūrė vaistinę Kaune. Buvo Lietuvos vaistininkų draugijos valdybos narys, priklausė Vilniui vaduoti ir Lietuvos tautininkų sąjungai, Vaistažolininkų draugijai ir kt., taip pat buvo „Senovės Lietuvos vaistinės muziejaus“ kūrimo inciatorius (1936–1940).

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1950 m. – į JAV.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1930–1941 m. Lietuvos ir lietuvių vaistininkų biografijų rinkinys, parengtas Adomo Mačiaus. Rankraštis, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fondai.
  • A. Mačius, „Pirmieji Lietuvos botanikai ir augalų tyrinėtojai“, Farmacijos žinios 1 (1938), 6–10.
  • A. Mačius, „Lietuvos farmacininkai – vaistininkai 1863 m. sukilime“, Farmacijos žinios 1 (1938), 32–40.
  • A. Mačius, „Lietuvišku darbu pasižymėję vaistininkai“, Farmacijos žinios 2 (1938), 11–12.
  • A. Mačius, „Farmacininkai – Liepojos gimnazijos slaptojo būrelio nariai“, Farmacijos žinios 2 (1938), 41.
  • A. Mačius, „Kaip seniau žmonės gydėsi ir kokius vaistus vartojo“, Farmacijos žinios 4–5 (1939), 28–31.
  • A. Mačius, „Ką mums pasako apie vaistus senovės Egipto papyrusai“, Farmacijos žinios 7 (1939), 19–21.
  • A. Mačius, „Kokius vaistus vartojo senovės žydai pranašų laikais“, Farmacijos žinios 7 (1939), 22–23.
  • A. Mačius, „Seniausios Lietuvoje vaistinės“, Farmacijos žinios 11 (1937), 12–13.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rolandas Minevičius, „Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus Farmacijos skyrius“, in Acta musei historiae medicinae et pharmaciae Lithuaniae (Kaunas: Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus, 1995), t. 2, p. 106.
  2. Lietuvių enciklopedija. Boston, 1959, t. 17, p. 48-49.