Peržiūrėti šaltinį 1852 m. Prancūzijos Konstitucija

{{Konstitucija|1852 m. Prancūzijos Konstitucija (Antrosios imperijos konstitucija)|valstybė=[[Prancūzija]]|data=[[1852]] [[sausio 14]] d.|vėliava=Constitution de 1852. Page 1 - Archives Nationales - AE-I-29.jpg|galiojimas=[[1852]] m. [[sausio 14]] d. – [[1870]] m.<ref name="Bodineau"/>|valdymo forma=[[Respublika]], vėliau atkurta [[imperija]]|valdžiaĮst=Įstatymų leidybos korpusas|valdžiaVykd=[[Prezidentas]], [[ministrai]]}}
'''1852 m. Prancūzijos Konstitucija''' (kitaip – Antrosios imperijos konstitucija) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[konstitucija]], priimta po referendume gauto pritarimo 1852 m. [[sausio 14]] d. (galiojo iki 1870 [[gegužės 21]] d.), parengta [[Liudvikas Bonapartas|Liudviko Bonaparto]] šalininkų.<ref>https://www.elysee.fr/en/french-presidency/the-constitution-of-14-january-1852-and-its-modifications</ref><ref name="Bodineau">Pierre Bodineau, Michel Verpeaux, Histoire constitutionnelle de la France, Paris, Presses universitaires de France, 2013, p. 58–65.</ref>
 
== Priėmimo aplinkybės ==
Pagal [[1848 m. Prancūzijos Konstitucija|1848 m. konstituciją]] [[prezidentas|prezidentu]] išrinktas [[Liudvikas Bonapartas]] reikalavo pakeisti [[konstitucija|konstitucijos]] nuostatą, draudžiančią rinkti [[prezidentas|prezidentą]] daugiau nei vienai kadencijai. Nacionaliniam susirinkimui nesutinkant, [[prezidentas]] nepaisydamas draudimų jį paleido, o tai reiškė valstybės perversmą. Referendumu gavę [[pilietis|piliečių]] sutikimą, [[Liudvikas Bonapartas|Liudviko Bonaparto]] šalininkai parengė naują [[konstitucija|konstituciją]], kuri faktiškai buvo patobulintas [[1799 m. Prancūzijos Konstitucija|1799 m. konstitucijos]] variantas.<ref name="Bodineau"/> [[Lapkričio 21]] d. oficialiai paskelbta [[imperija]]. Iki [[1870 m. Prancūzijos Konstitucija|1870 m. gegužės 21 d. naujos konstitucijos]], paskelbusios [[konstitucinė monarchija|konstitucinę monarchiją]], [[valstybė]] buvo valdoma [[autoritarizmas|autoritariniais]] metodais, [[imperatorius]] leido dekretus, valdė per [[ministras|ministrų]] kabinetą.<ref name="Bodineau"/>

== Valstybinė santvarka ==
Formaliai [[Respublika]],<ref name="Bodineau"/> po 1852 m. lapkričio 21-22 d. vykusio [[plebiscitas|plebiscito]] oficialiai atkurta atkurta [[imperija]].<ref name="DN">[[Dieter Nohlen]] & Philip Stöver (2010) ''Elections in Europe: A data handbook'', pp. 673, 683. {{ISBN|978-3-8329-5609-7}}</ref>

== Įstatymų leidžiamoji valdžia ==
Vienų rūmų Įstatymų leidybos korpusas. Jis svarstydavo [[įstatymas|įstatymų]] projektus, kuriuos inicijuodavo [[prezidentas]], o rengė Valstybės taryba. Kiekvienas įstatymų projektas prieš patvirtinamas [[prezidentas|prezidento]] patekdavo į atkurtą Senatą konstitucingumui tikrinti.<ref name="Bodineau"/>

[[Įstatymų leidžiamoji valdžia|Įstatymų leidžiamosios valdžios]] [[rinkimai|rinkimų]] tvarka: įstatymų leidybos korpusas renkamas visuotiniais [[rinkimai]]s iš [[prezidentas|prezidento]] tvirtinamų kandidatų.<ref name="Bodineau"/>

== Vykdomoji valdžia ==
[[Prezidentas]], jam pavaldūs [[ministrai]], jis turi aukščiausią [[vykdomoji valdžia|vykdomąją valdžią]], [[įstatymų leidybos iniciatyvos teisė|įstatymų leidybos iniciatyvos]] ir leidybos teisę.<ref name="Bodineau"/>
[[įstatymų vykdomoji valdžia|Įstatymų vykdomosios valdžios]] rinkimas: [[konstitucija]] konkrečiai nurodo, kad „[[Prancūzija|Prancūzijos]] valdymas 10 metų patikimas dabartiniam respublikos [[prezidentas|prezidentui]] [[Liudvikas Bonapartas|Liudvikui Bonapartui]]“ (2 str.).

== Senatas ==
Atkurtas Senatas, turėjęs prieš [[prezidentas|prezidentui]] skelbiant tikrinti įstatymų konstitucingumą (kaip ir [[1799 m. Prancūzijos Konstitucija|1799 m. Konstitucijoje]]).<ref name="Bodineau"/>

== Svarbiausios nuostatos ==
Įtvirtintos didelės [[prezidentas|prezidento]] galios (vėliau tapo ir [[imperatorius|imperatoriumi]]), silpnas Įstatymų leidybos korpusas, atkurtas Senatas.<ref name="Bodineau"/>

== Išnašos ==
{{Ref}}

[[Kategorija:Konstitucinės teisės istorija]]