Žydų padėties nuostatai
Žydų padėties nuostatai – 1941 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos laikinosios Vyriausybės priimtas teisės aktas, nustatęs žydų tautybės asmenų teisinį statusą, įtvirtinęs jų teises ir pareigas.
Teisės akto turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teisės akto priėmimas buvo motyvuotas siekiu sutrukdyti žydams ekonomiškai išnaudoti ir morališkai smukdyti lietuvių tautą.
Pagal nuostatus Lietuvoje gyvenę žydai buvo suskirstyti į dvi kategorijas:
- netinkamų politinių pažiūrų (tuometinei valdžiai);
- visi kiti.
Žydams buvo nustatyta pareiga nešioti aštuonių centimetrų dydžio geltoną apskritimą su J raide viduryje.
Taip pat buvo uždrausta be specialaus policijos leidimo išvykti iš jiems paskirtos gyventi teritorijos, jie negalėjo turėti viso kilnojamojo turto, be to, jiems nebuvo leidžiama naudotis kitų tautybių asmenų paslaugomis.
Nors buvo išskirtos žydų grupės, kurioms šie nuostatai negaliojo, tačiau praktikoje į šį punktą iš esmės nebuvo atsižvelgiama.
Alternatyvūs vertinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kai kurių autorių nuomone[1], laikinoji Vyriausybė tik svarstė šio teisės akto projektą ir jo nepriėmė. Esą patvirtinti buvo tik potvarkiai dėl žydų izoliavimo ir turto konfiskavimo.