Žemės ežių teismas
Žemės ežių teismas − teismo organas, veikęs Lietuvoje 1810−1823 m.[1]
Žemės ežių teismas buvo renkamas apskrities bajorų 3 metams iš 15 ir daugiau narių.[1]
Pirmos instancijos Žemės ežių teismą sudarė 1 teisėjas ir 2 šalių parinkti arbitrai. Bylas teismas nagrinėjo ginčo vietoje ir nustatinėjo ginčijamas žemių, ežerų ir įvažiavimų į miškus ribas. Dėl šio teismo sprendimų šalys galėjo apeliuoti Antros instancijos apskrities Žemės ežių teismui, kuris susidėjo iš 5 narių ir nuolatos rezidavo apskrities centre. Dėl šio teismo sprendimų buvo galima apeliuoti gubernijos Žemės ežių teismui; jo sprendimai buvo galutiniai.[1]
Visi Žemės ežių teismai bylas sprendė pagal Lietuvos III statutą.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 3 4 Žemės ežių teismas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2020-08-26. Nuoroda tikrinta 2025-07-28.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tomas Čelkis. Privačios žemėvaldos ribų nustatymas ir žymėjimas XV-XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje // Istorijos šaltinių tyrimai. 2011, t. 3. p. 31-58.