Šviesos sugertis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Šviesos sugertis (arba šviesos absorbcija) – procesas, kai medžiaga sklindančios šviesos intensyvumas mažėja. Jei sugertis vienoda visiems šviesos bangos ilgiams, ji yra normali arba pilka, jei labiau sugeriami tik tam tikrų ilgių spinduliai, sugertis vadinama atrankioji arba selektyvi.

Šviesos sugertį aprašo P. Bugerio dėsnis (dar vadinamas Lamberto dėsniu):

(I – išėjusios šviesos intensyvumas, I0 – pradinis šviesos intensyvumas, α – sugerties koeficientas, priklausantis nuo medžiagos ir bangos ilgio, x – nueitas kelias). Šis dėsnis galioja tiesinėje optikoje. Didėjant pradiniam šviesos intensyvumui, sugerties koeficientas pradeda priklausyti ir nuo jo. Tokiu atveju sakoma, jog galioja netiesinės optikos dėsniai. Vienas iš tokių pavyzdžių yra saviindukuotas praskaidrėjimas, kai pasiekus atitinkamą sklindančios šviesos intensyvumą sugerianti medžiaga vėl tampa skaidri.