Šeimos politika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Šeimos politikasocialinės politikos dalis, kuri reguliuoja šeimyninius santykius, auklėja, vykdo prevencines priemones siekiant sureguliuoti šeimyninius santykius. Taip pat vadinama socialinės politikos specializacija, kuri vykdo šeimos institucijos tyrimus.

Šeimos politikos principai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeimos politika susideda iš šių lygmenų:

  • valdžios šeimos institucijos apibrėžimo nustatymas;
    • siaurąja prasme šeima suprantama kaip sutuoktiniai, gyvenantys ir vedantys bendrą namų ūkį (kartu su protėviais ar palikuonimis);
    • pagal platesnį apibrėžimą šeima taip pat laikoma:
      • nepilna šeima (be vieno iš tėvų);
      • vienos kartos šeima (pvz., šeimos, neturinčios vaikų; šeimos su nuosavais vaikais, gyvenančios kartu);
      • šeima, nevedanti bendro namų ūkio (pvz., dėl gyvenamojo ploto sunkumų, kitų sąlygų);
      • kartu su protėviais ir įpėdiniais bendrą namų ūkį vedantys asmenys, neįregistravę santuokos;
      • tos pačios lyties asmenys, vedantys bendrą namų ūkį (pvz., civilinė partnerystė, kohabitacija, rejestrinė sąjunga, homoseksuali santuoka) kartu su protėviais ir įpėdiniais bent vieno iš tų žmonių;
  • teisinis santykių reguliavimas tarp šeimos narių;
  • ekonominių santykių reguliavimas tarp šeimos narių, pavyzdžiui:
    • fiskalinis reguliavimas (pvz., galimybė bendrai apmokestinti atskirus šeimos narius; mokesčių mažinimas priklausomai nuo išlaikytinių skaičiaus);
    • ūkinių santykių ir darbo teisės reguliavimas (pvz., palengvinimas įdarbinti šeimos narius į šeimyninines įmones);
    • pagalba šeimoms;

Praktiškai visi teisiniai klausimai spendžiami derinant su šeimyniniais santykiais.

Kiti aspektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinėje – socialinėje praktikoje naudojami visokie šeimos problemų sprendimo būdai. Konservatorišku supratimu, šeimos politika visų pirma remiasi formaliai įteisinta santuoka ir vaikais, gimusiais santuokoje. Esant bet kokiems tėvų santykiams, gimę vaikai turi turėti tokias pačias teises.

Šeimos politiką galima analizuoti ir tokiu aspektu, kokiu lygiu jinai palaiko lygias sutuoktinių turto valdymo teises, kokias teises turi moteris ir vyras.