Šeimos gydytojas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Šeimos gydytojas (iki 2005 m. vadinta bendrosios praktikos gydytoju[1]) – medicinos specialistas, užsiimantis pirmine sveikatos priežiūra – ūmių ligų diagnostika ir gydymu, lėtinių ligų ilgalaike priežiūra ir ligų profilaktika, o prireikus nukreipiantis pacientus pas reikalingą specialistą. Šeimos gydytojo pareigos gali smarkiai skirtis tarp valstybių ar net jų viduje. Didesniuose miestuose išsivysčiusiose valstybėse šeimos gydytojai užsiima pirmine sveikatos priežiūra, o besivystančiose valstybėse ar išsivysčiusių valstybių kaimo vietovėse šie gydytojai taip pat gali atlikti skubios medicininės pagalbos specialistų, gimdymų priėmėjų ir nesudėtingų operacijų chirurgų funkcijas.[2][3]

Lietuvoje šeimos gydytojo kaip specialybės ištakos siekia 1990 m., kai buvo priimta nacionalinė sveikatos koncepcija, o pirmieji 30 bendrosios praktikos gydytojų buvo paruošti apie 1995 m.[1] Lietuvoje šeimos gydytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas ir šeimos medicinos rezidentūrą.[4] Nuo 2017 m. Lietuvoje veikia Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga.

2021 m. duomenimis, Lietuvoje dirbo apie 2000 šeimos gydytojų.[5]

Žymesni šeimos gydytojai ir gydytojos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]