Šakniavaisis
Šakniavaisis – sustorėjusi, sandėliuojamąją funkciją atliekanti augalo pagrindinė šaknis. Šakniavaisiai būdingi dvimečiams augalams – morkoms, burokams ir pan. Daug rečiau šakniavaisius formuoja vienmečiai (pvz., ridikėlis) ar daugiamečiai (pvz., balža) augalai.
Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šakniavaisio viršuje yra trumpaūglis, vadinamas kerpe, iš kurio auga lapų skrotelė. Šakniavaisio viršutinė dalis be šoninių šaknų kilusi iš hipokotilio (pamatinės stiebo dalies). Likusią dalį sudaro tikroji šaknis, iš kurios šakojasi šoninės šaknys. Skirtingų rūšių šakniavaisiuose hipokotilio ir šaknies masės santykis skiriasi, pavyzdžiui, burokėlio šakniavaisio didesnę dalį sudaro hipokotilis, o morkos – šaknis.
Šakniavaisių cheminė sudėtis primena vaisių – juose daug tirpių angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų[1]. Dėl šios priežasties daug šakniavaisių yra svarbūs kaip daržovės ir gyvūnų pašarai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Baležentienė L. Magnolijūnų sandara. Botanika. I dalis. Kaunas, LŽŪU, 2008. Archyvuota kopija 2015-06-10 iš Wayback Machine projekto.
|
Šis straipsnis apie botaniką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |