Šėtono kaukė (filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šėtono kaukė
La maschera del demonio (film cover).jpg
PavadinimasLa maschera del demonio
Kilmės šalisFlag of Italy.svg Italija
RežisieriusMario Bava
Scenaristas (-ai)Ennio De Concini
Mario Serandrei
Mario Bava
Marcello Coscia
Dino De Palma
Metai1960
Žanrassiaubo
Pagal knygąNikolajus Gogolis „Baubas“
Trukmė87 min.
Kalbaitalų
IMDb įrašas

Šėtono kaukė (it. La maschera del demonio) – debiutinis režisieriaus Mario Bava 1960 m. sukurtas nespalvotas siaubo filmas laisvai interpretuojant Nikolajaus Gogolio pjesę „Baubas“.

Iki 1968 m. juosta dėl žiaurių scenų buvo uždrausta Jungtinėję Karalystėje, o JAV išleista cenzūruota versija. Nepaisant to, filmas sulaukė didelio populiarumo bei tapo režisieriaus Bava ir pagrindinio vaidmens atlikėjos Barbara Steele sėkmės priežastimi, o vienas iš epizodų pateko į 2004 m. Bravo TV programą „100 Scariest Movie Moments“ (40 vieta).

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo
  • Barbara Steele – Katia Vajda / princesė Aza Vajda
  • John Richardson – daktaras Andre Gorobecas
  • Andrea Checchi – daktaras Tomas Kruvajanas
  • Ivo Garrani – princas Vajda
  • Arturo Dominici – Igoris Jaravuto
  • Tino Bianchi – Ivanas
  • Enrico Olivieri – princas Konstantinas Vajda
  • Antonio Pierfederici – kunigas
  • Renato Terra – Borisas

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

17-o amžiaus viduryje Moldavijoje gražuolė Aza Vajda apkaltinama raganavimu ir nuteisiama mirti kartu su meilužiu Igoriu. Nuosprendį įvykdo jos brolis, o mirdama ragana, kuriai ant veido uždedama taip vadinama „šėtono kaukė“ (su dygliais iš vidaus), prakeikia visą jo giminę ir prisiekia atkeršti. Kūnas palaidojamas nešventintoje žemėje už kapinių tvoros, o kūnas įdedamas į karstą su stikliniu dangčiu, kad ši visuomet matytų ant jo esantį kryžių, turintį sutrukdyti raganai prisikelti.

Praėjus 2 amžiams, du gydytojai Kruvajanas ir Gorobecas, keliaudami tomis pat apylinkėmis į medicinos konferenciją Maskvoje, išgirsta keistus garsus. Kol vežikas taiso sulūžusį ratą, jie aptinka Anos kapą, atidaro karstą sulaužydami jį saugantį kryžių ir nuima „šėtono kaukę“ nuo kūno, kuris pasirodo nesuiręs. Netrukus juos užpuola šikšnosparnis, o Kruvajanas susižeidžia ranką į kryžių ir keli kraujo lašai patenka ant Azos veido. Lauke gydytojai susitinka Katią, gyvenančią netoliese esančioje pilyje su tėvu ir broliu Konstantinu. Gorobecui mergina iš karto krinta į akį, tačiau vyrai priversti skubėti toliau.

Ragana Aza, Kruvajano kraujo dėka vėl atgijusi, telepatiškai prikelia Igorį ir nukreipia jį į Vajdos pilį, tačiau grafas, turintis prie lovos kryžių, sugeba apsiginti. Iš baimės grafas paralyžiuojamas ir Katia su Konstantinu pasiunčia tarną, kad šis pakviesų gretimame mieste apsistojusį daktarą Kruvajaną. Dar nepasiekęs viešbučio tarnas nužudomas, o Kruvajaną atgabena Igoris, tačiau jis daktarą nuveda ne į pilį, o į Azos kapą. Prisikėlusi ragana jį užpuola ir kaip vampyras išsiurbia jo kraują. Kruvajanas pats tampa vampyru ir Azos tarnu, o nuvykęs į pilį nužudo senąjį grafą.

Aza nori bet kokiomis priemonėmis gauti Katios kraujo, manydama, kad šis padarys ją nemirtinga. Tuo metu maža mergaitė, kuri paslapčia matė kaip Kruvajaną išvežė Igoris, apie viską papasakoja Gorobecui, o šis – vietiniam kunigui, atpažįstančiam Igorį pagal aprašymą. Dviese nuvykę prie Igorio kapo, randa jame Kruvajaną ir supratę, kad šis tapo vampyru, jį nužudo.

Igoris sučiumpa Katią ir nugabena ją pas Azą, tačiau šią saugo kryžius ant kaklo. Ten pasirodo Gorobecas, vėliau – ir šventikas su būriu kaimiečių. Jie išlaisvina Katią ir gydytoją, o Azą sugauna ir sudegina...