Čampavato tigrė

Čampavato tigrė – Bengalinė tigrė, XIX a. pab. – XX a. pr. Nepale ir Kumaono regione Indijoje nužudžiusi bent 436 žmones. Ji yra įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip daugiausia žmonių nužudęs tigras. 1907 m. Čampavato tigrę nušovė Jim Corbett.

Pasak medžiotojo ir rašytojo Peter Byrne knygos „Medžiotojas – džentelmenas“ (angl. Gentleman hunter), Čampavato tigrė pradėjo puldinėti žmones Rupalo kaime vakarų Nepale. Iš pradžių ją mėgino nušauti medžiotojai, tačiau nesėkmingai. Vėliau buvo pasitelkta Nepalo kariuomenė. Kariškiams taip pat nepavyko jos sumedžioti, tačiau varovai nubaidė tigrę per pasienį į Indiją. Toliau Čampavato tigrė medžiojo žmones Kumaono regione. Ji keliaudavo didelius, Bengalijos tigrams neįprastus atstumus nuo kaimo prie kaimo, kartais per parą įveikdama virš trisdešimt kilometrų. Tokiu būdu išvengdavo medžiotojų, tykančių prie jos paskutinės aukos kaimo, ir lengviau susirasdavo aukų naujame kaime, kur dar nebūdavo kilęs aliarmas. Čampavato miestas, nuo kurio kilo tigrės vardas, buvo maždaug jos medžioklės teritorijos centre. Dauguma Čampavato tigrės aukų būdavo moterys ir vaikai, vieni išėję į džiungles rinkti kuro ar ganyti galvijų. Visi žinomi žmonių užpuolimai būdavo dieną. Per laiką žmonės pradėjo tigrės taip bijoti, kad Čampavato apylinkių kaimuose stojo gyvenimas, žmonės bijodavo palikti namus, ypač, džiunglėse išgirdę tigro riaumojimą.

1907 m. Čampavato tigrę medžioti ėmėsi britų gamtininkas Jim Corbett. Sekdamas Fungaro kaime neseniai nužudytos ir į džiungles nuvilktos šešiolikmetės mergaitės kraujo pėdsaku, jis rado palaikus, tačiau juos tyrinėdamas, pats buvo užpultas tigrės. Nubaidęs ją šūviais, kitą dieną Corbett suorganizavo medžioklę su varovais prie Čampos upės tarpeklio. Jam padėjo apie 300 vietinių Fungaro gyventojų. Jim Corbett nušovė tigrę, kai ji vėl mėgino pulti medžiotoją.

Nušautos Čampavato tigrės tyrimas parodė, kad jai buvo 10 – 12 metų, sveikatos būklė puiki, neskaitant kad dešinėje nasrų pusėje buvo nulūžę viršutinis bei apatinis iltiniai dantys. Jim Corbett padarė išvadą, kad šis sužeidimas yra seno šūvio pasekmė. Sužaloti dantys tikriausiai trukdė tigrei medžioti įprastą grobį, ir jai teko pradėti maitintis lengviau pagaunamais žmonėmis.

Kelyje iš Čampavato į Lohaghatą, prie Čataro tilto, buvo pastatytas betoninis paminklas pažymėti tigrės nušovimo vietai.

1944 m. išleistoje Jim Corbett knygoje „Kumaono žmogėdros“ tarp kitų žmogėdrų tigrų atvejų, aprašoma ir Čampavato tigrės medžioklė.