Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Įkurta	1919 m.
Vieta	Gedimino pr. 51, Vilnius, Lietuva
Interneto svetainė	www.lnb.lt

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – pagrindinė Lietuvos viešo naudojimo mokslinė biblioteka, atliekanti ir parlamentinės bibliotekos funkcijas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Interjeras

Lietuvos nacionalinės bibliotekos misija – būti Lietuvos žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei.

Vizija – tapti integralia valstybės informacijos politikos, kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos pažangos dalimi.

Lietuvos nacionalinė biblioteka yra visiems vartotojams prieinama nacionalinė kultūros įstaiga, veikianti informacijos sklaidos, kultūros, mokslo ir švietimo srityse, vykdanti bibliotekų veiklą ir pagal kompetenciją užtikrinanti valstybės informacijos politikos įgyvendinimą. Jos veiklos tikslai:

• Kaupti, saugoti ir aktualinti nacionalinį dokumentinį kultūros paveldą, užtikrinti jo sklaidą bei integravimą į Europos skaitmeninio turinio erdvę.
• Užtikrinti prieigą prie informacijos ir žinių, plėtoti visuomenės informacinę ir kultūrinę kompetenciją.
• Skatinti visuomenę siekti naujų žinių ir užtikrinti jų sklaidą bei taikymą.
• Vykdyti informacijos ir komunikacijos mokslų taikomuosius tyrimus, konsultavimo ir ekspertinę veiklą.

Istorija

Lietuvos nacionalinė biblioteka įkurta 1919 m. Savo veiklą pradėjo Kaune kaip Valstybinis centrinis knygynas, 1963 m. buvo perkelta į Lietuvos sostinę Vilnių. 1988 m. bibliotekai suteiktas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo vardas, o 1989 m. suteiktas Nacionalinės bibliotekos statusas. XXI amžių pagrindinė šalies biblioteka pasitiko su naujai sukurta integralia ir virtualia bibliotekų informacijos ir paslaugų infrastruktūra, deja, patį bibliotekos pastatą ekspertai pripažino avariniu. Rekonstrukcija truko ilgiau nei aštuonetą metų (2008–2016 m.). Atsinaujinusios bibliotekos durys lankytojams atvertos 2016 m. rugsėjo 2 dieną. Po rekonstrukcijos Nacionalinė biblioteka išgyvena pakilimą ir lankytojams siūlo dar daugiau paslaugų, inovatyvesnių ir modernesnių priemonių.

Daugiau informacijos: istorija; rekonstrukcija

Bibliotekos vedėjai (iki 1939 m.) ir direktoriai*

Metai	Vardas, pavardė
1919–1922	Eduardas Volteris
1922–1935	Andrius Škėma
1935–1939	Juozas Avižonis
1939–1950	Juozas Rimantas
1950–1952	Danielius Čepas
1952–1958	Jonas Urbanavičius
1959–1976	Vaclovas Jurgaitis
1976–1982	Jonas Baltušis
1982–2004	Vladas Bulavas
2004–2010	Vytautas Gudaitis
2010–	Renaldas Gudauskas

* Keičiantis bibliotekos direktoriams, laikinai jų pareigoms buvo paskirti Antanas Trumpickas (1952), Peisachas Freidheimas (1958–1959) ir Algirdas Plioplys (2010).

Šiuolaikinė biblioteka modernioje aplinkoje

Šiandieninė Lietuvos nacionalinė biblioteka išsiskiria savo veiklų naujuoju deriniu. Ji dirba pagal originalų, pačių susikurtą veiklos modelį, kurį galima įvardinti kaip gyvenimą mylinčių, gyvosios žmonių bibliotekos (angl. life library) modifikuotą koncepciją.

Atsinaujinusi biblioteka kviečia lankytojus ne tik į tradicines skaityklas, bet ir į renginių, parodų erdves. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje veikia modernios Konferencijų bei Kino salės, TV ir garso įrašų studijos, Muzikavimo erdvė, dirbtuvės PATS SAU, vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“, Bendradarbystės (angl. Hub), Valstybingumo erdvės. Tačiau, pasak Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko, „šiuolaikinė biblioteka yra nuolatinis procesas, tapsmas, siejantis tai, ką mums, kaip valstybei, privalu prisiminti ir išsaugoti, su raidos perspektyva, leidžiančia įžvelgti mūsų vietą ir vertę nuolatinių iššūkių pilname globaliame pasaulyje“.

Savo daugiabriaunėmis veiklomis ir įvykiais biblioteka tapo labai intensyvia ne tik informacine, bet ir visuomenine, kultūrine erdve ir ėmėsi naujo vaidmens – išsiveržus iš klasikinio, tradicinio bibliotekos lauko būti vieta vienyti, socializuoti, šviesti ir komunikuoti. Tai yra Lietuvos nacionalinės bibliotekos indėlis tiek ir į Lietuvos kultūrinę diplomatiją, tiek į socialinio kapitalo kūrimą ir konkurencinio pranašumo didinimą skaitmeniniame pasaulyje.

Dokumentų fondas

Lietuvos nacionalinė biblioteka yra šalies dokumentinio paveldo ir visokeriopos informacijos lobynas. Ji įpareigota kaupti ir saugoti rašytinį tautos kultūros paveldą ir teikti visuomenei galimybes juo naudotis. Lietuvos nacionalinės bibliotekos dokumentų fonde 2018 metais sukaupta beveik 7 milijonai fizinių vienetų 1,8 milijono pavadinimų spausdintų ir kitų dokumentų, kas sudaro beveik 80 km lentynmetrių. Savo fondų dydžiu Lietuvos nacionalinė biblioteka nenusileidžia, o kartais ir lenkia ne vieną Europos biblioteką.

Bibliotekos fondus sudaro šios pagrindinės dalys: Nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas, pagrindinis fondas ir specialieji rinkiniai, personalinės kolekcijos.

• Lietuvos nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas. Čia kaupiami ir saugomi lietuviški ir Lietuvoje leisti kitakalbiai, taip pat užsienyje leisti ir su Lietuva susiję visų tipų dokumentai nuo XVI a. iki šių laikų. Nuo pirmųjų lietuviškų spausdintų knygų iki šių dienų elektroninių dokumentų. Šiuo metu archyvą sudaro per 2,5 mln. fizinių vienetų. Archyviniame fonde saugomas ir audiovizualinis archyvas, kurį sudaro per 14 tūkst. dokumentų. Tai – kompaktinės garso ir vaizdo plokštelės, garso ir vaizdo kasetės, vinilo ir šelako plokštelės, taip pat ritinėliai pianolai. 2018 m. į archyvinį fondą perdavus Brailio rašto leidinius bei dokumentus, specialiai pritaikytus skaitymo sutrikimų turinčių asmenų poreikiams, taip pat standartus bei kitus norminius dokumentus, Lietuvos nacionalinė biblioteka tapo pagrindine Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo saugotoja Lietuvoje.

• Retų knygų ir rankraščių fondas. Čia saugoma apie 70 tūkst. XV–XXI a. spaudinių, daugiau kaip 70 tūkst. saugojimo vienetų rankraštinių ir archyvinių XV–XXI a. dokumentų, taip pat nuo 1994 m. Lietuvoje apgintos disertacijos. Ypač vertingi rinkiniai: pergamentų kolekcija (151 pergamentas); inkunabulų rinkinys (88 vienetai); XIV a. pab.–XX a. I pusės dokumentų, rašytų bažnytine slavų kalba, kolekcija. Didžiausią rankraštinių dokumentų fondo dalį sudaro XIX–XX a. asmenų (lietuvių rašytojų, mokslininkų, menininkų, kultūros veikėjų, gyvenusių Lietuvoje ir užsienyje) archyvai. Jame taip pat saugomos bibliotekai patikėtos memorialinės kolekcijos: diplomatų Lozoraičių šeimos, filosofo Antano Maceinos, poeto Tomo Venclovos ir kt.

• Judaikos fondas. Čia saugomi kultūrologijos, religijos, teologijos, visuotinės ir Lietuvos žydų istorijos leidiniai jidiš ir hebrajų kalbomis, klasikinė ir šiuolaikinė žydų literatūra (įvairiomis kalbomis). Taip pat saugomos Lietuvos žydų veikėjų biografijos, žydų kulinarijos knygos, žinynai, enciklopedijos, žodynai, bibliografiniai leidiniai.

• Muzikos ir vizualiųjų menų fondas. Čia saugomi garso ir vaizdo dokumentai, natų dokumentai, muzikos ir vizualiųjų menų smulkieji spaudiniai (plakatai, afišos, atvirukai, ekslibrisai). Iš viso fondą sudaro per 300 tūkst. dokumentų. Išskirtinę vertę turi XX a. pr. lietuviškų šelako plokštelių kolekcija (2 566 pavadinimai).

• Vaikų ir jaunimo literatūros fondas. Čia saugomos lietuvių autorių ir verstinės grožinės knygos vaikams ir jaunimui, taip pat su vaikų ir jaunimo literatūra susiję leidiniai: enciklopedijos, žodynai, žinynai, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, informaciniai leidiniai ir kita šakinė literatūra, periodiniai vaikų ir paauglių leidiniai (apie 132 tūkst. fizinių vienetų).

• Bendrieji fondai. Čia saugoma apie 60 proc. bibliotekoje sukauptų dokumentų – lietuviškų ir užsienio knygų, serialinių ir periodinių leidinių, kartografijos dokumentų, išleistų nuo 1826 m. iki šiandienos, įvairios tematikos ir žanrų, daugiau nei 90 kalbų.

Ištekliai

• Interaktyvi biblioteka
• LNB elektroninis katalogas
• LIBIS suvestinis katalogas
• Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas
• Bibliografinė Lietuvos periodinės spaudos straipsnių bazė: archyvas (1994–2002 m.)
• Skaitmeninis kultūros paveldas
• LNB kortelių vaizdų katalogas
• Katalogas „Lietuvos leidėjai“

Vartotojai

Vartotojų aptarnavimas	2018 m.
Registruotų vartotojų skaičius	14 597
Fizinių apsilankymų skaičius	470 530
Virtualių lankytojų skaičius	1 035 684
Dokumentų išduotis	828 219

Vidutiniškai per mėnesį Lietuvos nacionalinę biblioteką aplanko daugiau kaip 38 tūkst. lankytojų; vidutiniškai per dieną – daugiau kaip 1 300.

Nacionalinės bibliotekos statistinio lankytojo portretas

• Lytis: moterys – 67,1 proc., vyrai  – 32,9 proc.;
• Amžius: suaugę (20–39 m.) – 49,1 proc., senjorai (60–69 m.) – 20,1 proc.
• Išsilavinimas: aukštasis – 81 proc., aukštesnysis – 15 proc.;
• Tautybė: 84 proc. – lietuviai, 14 proc. – lenkai ir rusai;
• Gyvenamoji vieta: 77 proc. – Vilniaus miestas, 20 proc. – Vilniaus rajonas.
• 62 proc. – registruoti vartotojai, 38 proc. – neregistruotų vartotojų.