Žaliosios piliakalnis

Koordinatės: 54°18′22.7″ š. pl. 23°05′49.7″ r. ilg. / 54.306306°š. pl. 23.097139°r. ilg. / 54.306306; 23.097139
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žaliosios piliakalnis
[[Image:|250px]]
Žaliosios piliakalnis
Žaliosios piliakalnis
Koordinatės
54°18′22.7″ š. pl. 23°05′49.7″ r. ilg. / 54.306306°š. pl. 23.097139°r. ilg. / 54.306306; 23.097139
Vieta Kalvarijos savivaldybė
Seniūnija Liubavo seniūnija
Aukštis 3-6 m
Plotas 90x18
Naudotas I tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1965
Tirtas 1998 m.
Registro Nr. AR330 / 5086/

Žaliosios piliakalnispiliakalnis Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, Liubavo seniūnija, prie sienos su Lenkija. Pasiekiamas iš plento A5 Kalvarija – Lenkijos siena prieš sieną pasukus į dešinę vakarų kryptimi pasienio tvoros vidine puse vedančiu keliu ir pavažiavus apie 3 km.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas didelės atskiros kalvos aukščiausioje pietrytinėje dalyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 90x18 m dydžio. Vakariniame ir rytiniame šlaituose yra 2 natūralios terasos. Šlaitai vidutinio statumo ar nuolaidūs, 3–6 m aukščio.

Piliakalnis labai nuartas bei sužalotas apkasų, aikštelės šiaurės vakarų dalyje stovi apleistas metalinis pasieniečių bokštas. Piliakalnis dirvonuoja, apaugęs lapuočių medžių grupelėmis.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1965 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.[1] 1998 m. Algimantas Merkevičius piliakalnyje ištyrė 30 m² dydžio plotą, kultūrinio sluoksnio nerado.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pirmąja puse.

Aplinkiniai piliakalniai

Sūduvos piliakalnis 15 km Papiliakalnių piliakalnis 8 km Lakinskų piliakalnis 19 km
Žydkiemio piliakalnis 26 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Navininkų piliakalnis 8 km
Aglinės piliakalnis 3 km
Paseinelių piliakalnis 32 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 187 (Nr. 845).
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.121
  • Petras Tarasenka. Lietuvos piliakalniai. Vilnius. 1956.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]