Teptukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Teptukai

Teptukas – įrankis, skirtas užtepti dažams, gruntams ar kt. medžiagoms ant dažomo, gruntuojamo ar kitaip apdirbamo paviršiaus.[1] Sudarytas dažniausiai iš medinio koto ir standžiai įtvirtinto šerių (plaukų) kuokšto viename gale. Plačiai naudojamas dailėje, pramonėje, statybos ir buities darbuose.

Teptukų tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dailėje teptukai naudojami tapyti dažams ant drobės, lieti akvarelei popieriaus lape, tepti gruntui ant tapymui ruošiamo paviršiaus ir pan.

Teptukai skirstomi į dvi svarbiausias grupes:

  1. švelniaplaukiai (daugiausiai naudojami akvarelėje);
  2. šeriniai (tapyba aliejiniais bei akrilo dažais).

Taip pat teptukai gali būti skirstomi pagal formą ir plaukelių ilgį:

  • apvalūs su smailu galu;
  • apvalūs su buku galu;
  • plokšti.
Įvairūs teptukų tipai

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Balys Pakštas. Teptukas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 675 psl.