Votadiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Votadiniai (angl. Votadini; Wotādīnī, Votādīnī)[1] – geležies amžiaus keltų tauta Didžiojoje Britanijoje. Jų gyvenamos žemės trumpą laiką buvo Romos Britanijos provincijos dalis. Jų teritorija buvo pietryčių Škotija ir šiaurės rytų Anglija, į pietus nuo Forto upės įlankos (Forth of Firth), nuo Stirlingo apylinkių iki Taino (Tyne) upės Anglijoje. Didžiausio klestėjimo laikais jie gyveno ir rytų Škotijos Folkerko (Falkirk), Lotiano (Lothian) ir Škotų sienos (Borders) regionuose bei šiaurės rytų Anglijos Nortumberlande.

Manoma, kad jų sostinė galbūt buvo Traprain Law piliakalnis iki šis buvo apleistas V a. pradžioje, o po to sostinė persikėlė Din Eidyną (Din Eidyn; dabartinis Edinburgas).

Tauta klasikiniuose šaltiniuose žinoma kaip votadiniai (Votadini). Jų palikuonys sudarė ankstyvųjų viduramžių karalystę, kuri senąja valų kalba vadinosi Guotodin, o vėlyvąja – Gododinas (Gododdin).

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Votadinių žemės buvo apgyvendintos dar 3000 m.p.m.e. Apie 1500 m.p.m.e. prie Traprain Law piliakalnio jau laidojo, aptiktos 1000 m.p.m.e. gyvenimo ir pylimų žymės. Kasinėjant Edinburgo pilyje aptikti vėlyvojo bronzos amžiaus (~850 m.p.m.e) radiniai.

Britų keltiška kultūra ir kalba į regioną pateko po VIII a.p.m.e., spėjama, kad greičiau per kultūrinius kontaktus, negu masines invazijas. Susidarė karalysčių tinklas. Gausūs piliakalniai ir gyvenvietės patvirtina romėnų užrašus apie besikivirčijančias gentis ir mažytes karalystes.

Romėnų tarpsnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

I a. romėnai votadinius apibūdino kaip keltų britų gentį. 138–162 m. juos tiesiogiai valdė romėnų kariškiai, nes votadiniai gyveno regione tarp Adriano sienos ir Antonino sienos. Romėnams atsitraukus už Adriano sienos votadiniai sudarė romėnams draugišką nepriklausomą buferinę valstybę. Bendradarbiavimas baigės apie 400 m., kai romėnai pasitraukė iš pietinės D. Britanijos. Romėnų gamybos daiktai, aptikti Traprain Law apylinkėse, rodo, kad bendravimas buvo naudingas votadiniams.

Poromėninis tarpsnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V a. pradžioje atsitraukus romėnams votadinių žemės sudarė darinį, vadinamą Hen Ogledd ('Senoji Šiaurė').

Apie 470 m. susidarė Gododino karalystė, apėmusi didžiąją dalį votadinių žemių. Pietinė dalis tarp Tvydo (Tweed) ir Taino (Tyne) upių sudarė atskirą karalystę Brynaichą. Legendinis Gvynedo karalystės šiauriniame Velse įkūrėjas Kuneda (Cunedda), manoma, buvo vienas Gododino vadų, pasitraukęs į pietvakarius.

Abi karalystes vėliau užkariavo Bernicijos anglai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Claudius Ptolemaeus, „Geographia“ (apie II a.)