Empirizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Empirizmas (gr. empeiria 'patirtis') – pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per jutimo receptorius. Empirizmas teigia, kad pažinimo šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t. y., tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais.

Skiriamas materialistinis empirizmas, kuris jutiminio pasaulio pagrindu laiko objektyviai egzistuojantį pasaulį, ir idealistinis empirizmas, neigiantis, jog patyrimo pagrindas yra objektyvus pasaulis, patyrimą laikantis tik jutimų visuma.[1]

Žymesni su empirizmu susiję filosofai: David Hume, Francis Bacon, Thomas Hobbes, John Stuart Mill, John Locke.

Empirizmui priešingas yra racionalizmas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. MELI institutas, Vilnius.