Vokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vokai

Vokai (lot. palpebrae) – pusmėnulio fomos paslankios odos ir gleivinės klostės, saugančios akies obuolį. Vokai yra du: viršutinis ir apatinis. Jie iš priekio uždengia akies obuolį ir gali prasimerkti. Tarpas tarp vokų vadinamas vokų plyšiu. Plyšys yra 28-30 mm ilgio ir apie 11-13 mm pločio.

Vokų forma ir dydis ne visų žmonių vienodi ir turi didelę reikšmę akių išraiškai. Viršutinis vokas prasideda nuo antakio, o apatinis neturi ryškios ribos, pereina į skruosto odą. Vokai susijungia ties kampais. Išorinis kampas smailus, vidinis – lenktas, pasagos formos. Medialiniame vokų plyšio gale yra ašarų ežeras, jo dugne – rausvas kalnelis, su riebalinėmis liaukutėmis ir gyvaplaukiais. Šalia kalnelio yra pusmėnulio formos junginės klostė, tai – trečiojo voko rudimentas. Apatinio ir viršutinio vokų medialiniame kampe yra mažas iškilimas, kurio viršūnėje matyti ašarų akutė.

Vokų oda – veido odos tąsa, tik plonesnė ir lengvai susimeta klostėmis. Poodinis sluoksnis sudarytas iš puriojo jungiamojo audinio. Voko kraštas yra 1,5 mm pločio, turi priekinę ir užpakalinę briaunas. Tarp jų yra tarpubriaunis. Priekinėje briaunoje auga blakstienos (lot. cilia). Daugiau jų – viršutiniame voke (100-150) ir mažiau – apatiniame (50-70).

Vokų ligos[taisyti | redaguoti kodą]