Virtuali elektroninio paveldo sistema
Tipas | skaitmeninto kultūros paveldo duomenų bazė |
---|---|
Kalba(-os) | lietuvių ir anglų |
Savininkas | Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka |
Alexa reitingas | 3910 Lietuvoje, 1,040,347 pasaulyje [1] |
Vieta | Vilnius |
Virtuali elektroninio paveldo sistema (toliau – VEPIS) – Lietuvos atminties institucijų suskaitmeninto kultūros paveldo informacinė sistema.[2] Informacinė sistema pradėta kurti 2005 m.[3] Tuo metu ji buvo pavadinta Integralia virtualia bibliotekų informacine sistema,[4] tačiau 2010 m. pavadinimas buvo pakeistas į dabartinį. 2010–2012 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka su dar devyniais partneriais už Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus vykdė projektą „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“.[5] Projekto metu suskaitmeninta 108 tūkstančiai kūrinių, iš jų 99468 įdėti į sistemą.[5]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje skaitmeninimo išsaugojimo kūrimas pradėtas tik 2001 m.[6] Tuo metu Lietuvai aktualios buvo pagrindinės Lundo principuose nurodytos Europos mastu atliekamo skaitmeninimo problemos, iš kurių svarbiausios – fragmentiškas ir nenuoseklus požiūris į skaitmeninimą, technologijų senėjimas, saugojimo talpyklų, paprastų ir bendrų kultūros paveldo prieigos formų stoka. Siekiant užtikrinti kultūros paveldo institucijų bendradarbiavimą ir įsipareigojimus kurti bendrą Lietuvos kultūros paveldo informacinę erdvę, 2005 m. buvo patvirtinta Lietuvos kultūros skaitmeninimo koncepcija, kuri apibrėžė Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tikslą, principus ir uždavinius, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo objektus, bendruosius jų atrankos kriterijus.[7]
Pagrindiniai kultūros paveldo skaitmeninimo uždaviniai minimi koncepcijoje buvo:
- sukurti integralią, vienodais standartais ir informacijos naudojimo susitarimais pagrįstą Lietuvos kultūros paveldo informacijos sistemą, užtikrinančią ilgalaikį skaitmenintos informacijos išsaugojimą ir prieigą;
- sudaryti palankias kultūros paveldo ilgalaikio išsaugojimo ir vartojimo sąlygas pateikiant skaitmeninę jo kopiją ir informaciją apie jį;
- skatinti aktualizuoti ir skleisti Lietuvos paveldą pasaulio kultūrų įvairovės sąlygomis;
- prisidėti prie integralios informacinės Europos kultūros paveldo erdvės kūrimo.[7]
Be to, 2009 m. siekiant paskatinti atminties institucijose saugomų kultūros paveldo objektų skaitmeninimą, užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo saugojimą, integravimą į virtualią kultūros paveldo erdvę ir sklaidą pasaulyje buvo patvirtinta Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategija. Šia strategijos buvo siekiama sudaryti teisines, organizacines ir kitas reikiamas sąlygas, kad būtų sukurta ir veiktų vientisa Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo sistemos infrastruktūra, kurti ir plėtoti vientisą skaitmeninto kultūros paveldo paieškos, saugojimo ir prieigos sistemą, skatinti atminties institucijų skaitmeninimo srities specialistų kompetencijos plėtrą, standartizuoti kultūros paveldo skaitmeninimo, saugojimo ir prieigos procesus, aktualinti ir populiarinti Lietuvos kultūros paveldą, integruotis į bendrą skaitmeninę Europos kultūros paveldo erdvę.[8]
Virtualios elektroninio paveldo sistemos idėjos autorė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]VEPIS projekto vadovė ir iniciatorė yra Regina Varnienė-Janssen.[9] Ji yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centro docentė, daktarė, skaitmeninimo Lietuvoje pradininkė, Informacijos paslaugų bakalauro jungtinio studijų programų komiteto narė, komunikacijos mokslų jungtinio magistrantūros studijų programų komiteto narė bei IFLA Tarptautinio standartinio bibliografinio aprašo – ISBD peržiūros grupės narė.[10]
Pedagoginė ir mokslinė kvalifikacija:
- Nostrifikuotas socialinių mokslų daktaro laipsnis nuo 1993 m.;
- Pedagogikos mokslų kandidatė nuo 1986 m.[10]
Partneriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Organizacijos dalyvaujančios projekte ir teikiančios informaciją apie skaitmenintus kultūros paveldo objektus portalui epaveldas.lt:[11]
- Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka;
- Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka;
- Kauno apskrities viešoji biblioteka;
- Vilniaus universiteto biblioteka;
- Klaipėdos apskrities Viešoji I. Simonaitytės biblioteka
- Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka;
- Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka;
- Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus;
- Lietuvos vyriausiojo archyvo tarnyba Archyvuota kopija 2018-12-05 iš Wayback Machine projekto.;
- Vilniaus apskrites Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.
Kolekcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visi sistemoje pateikti suskaitmeninti kultūros paveldo objektai yra suskirstyti į kolekcijas. Kolekcijos yra skirstomos į:
- Spausdinta tekstinė medžiaga: knygos, serialiniai leidiniai ir kiti tęsiamieji ištekliai (TIFF, JPG);
- Lietuvių literatūros klasikos kūriniai (EPUB, Mobipocket, PDF, HTML, TXT).
Taip pat visos kolekcijos yra išskaidytos ir į tam tikrus laikotarpius. Laikotarpiai susieti su Lietuvos istorijos aspektais bei kultūrinių epochų pokyčiais.
Finansavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]VEPIS kūrimas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, o eksploatacija ir modernizavimas finansuojamas Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei kitų paramos fondų ir (ar) finansinių mechanizmų ir kitų teisėtų finansinių šaltinių lėšomis.[12]
VEPIS sukurtas bei plėtojamas įgyvendinant įvairius skaitmeninimo projektus:[13]
- Intergralios virtualios informacinės sistemos sukūrimas;
- Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra;
- Skaitmeninimo stebėsenos sistemos sukūrimas;
- Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę.
Visuomenės atsiliepimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2016−2017 m. Lietuvos kultūros ministerijos užsakymu atlikus naudojimosi elektroninėmis kultūros paveldo paslaugomis tyrimą, nustatyta, kad daugiau nei 70 proc. vartotojų teigė, jog epaveldas.lt portalas yra naudingas, rekomendavimo lygis siekia 42 proc.[3] Pagrindinis portalo privalumas yra patikimi ir kokybiški kultūros paveldo objektai, kuriais remiantis galima atlikti geneologinius tyrimus.[14] Tačiau didelė dalis vartotojų pripažįsta, jog šiame portale yra sudėtinga atlikti paiešką ir pritaikyti filtrus, kitų paslaugų ir funkcijų naudojimas yra ribotas. Jų nuomone, portalo funkcijos ir dizainas yra nepatogūs.[3] Todėl 2018 metais buvo pradėtas vykdyti trejų metų trukmės virtualios kultūrinės erdvės plėtros projektas. Jam įgyvendinti iš ES fondų skirta 8,4 mln. eurų.[14] Atnaujinimais siekiama modernizuoti Virtualią elektroninio paveldo informacinę sistemą, sukurtit 9 naujas elektronines paslaugas, parengti naują skaitmeninį turinį ir sukurti 3 naujas elektronines edukacines priemones.[3]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „epaveldas.lt Site Info“. Alexa Internet. Suarchyvuotas originalas 2018-11-28. Nuoroda tikrinta 2018-11-29.
- ↑ [1]. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2018.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 „Atsiras galimybė patiems sudaryti savo genealoginį medį“. delfi.lt. Delfi. 2018-09-24. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Varnienė-Janssen, R. (2011) Metodologiniai ir organizaciniai kultūros paveldo skaitmeninimo ir bibliografinės sklaidos aspektai: lietuviškoji koncepcija. Bibliografija: mokslo darbai, p. 102-113. ISSN 1392-1991
- ↑ 5,0 5,1 Delfi. (2012) Informacinės technologijos padeda kurti patogesnį gyvenimą. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/es/es-investicijos/informacines-technologijos-padeda-kurti-patogesni-gyvenima.d?id=59832501
- ↑ Kuprienė, J. (2012) Application of principles of information organisation in an electronic environment: identification of strategic trends for scientific digital libraries. Vilnius. Prieiga per internetą:https://core.ac.uk/download/pdf/78372476.pdf
- ↑ 7,0 7,1 Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 993. Valstybės žinios, 2005-08-30, Nr. 105-3877 Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.260975
- ↑ „Dėl Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijos patvirtinimo“. 2009 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 493. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Projekto „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ (VEPS) baigiamoji konferencija. (2012) Vilnius. Prieiga per internetą: http://www.emuziejai.lt/projekto-virtualios-elektroninio-paveldo-sistemos-pletra-veps-baigiamoji-konferencija/
- ↑ 10,0 10,1 Regina Varniene-Janssen. Darbuotojai. Struktūra. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas. (2018) Prieiga per internetą:http://www.kf.vu.lt/struktura/darbuotojai/regina-varniene-janssen Archyvuota kopija 2018-12-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Partneriai. Epaveldas.lt (2018) Prieiga per internetą:http://www.epaveldas.lt/partneriai
- ↑ Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. (2010) Virtualios kultūros paveldo informacinės sistemos nuostatai. Prieiga per internetą: http://www2.lnb.lt/media/public/apie-nb/veiklos-dokumentai/vepis_nuostatai_2014-02-24.pdf Archyvuota kopija 2015-10-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Apie projektus. Epaveldas.lt (2018) Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/apie-projektus
- ↑ 14,0 14,1 15min.lt (2018) Vartai į Lietuvos ir Europos kultūros paveldo lobyną jau internete. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/galimybes/vartai-i-lietuvos-ir-europos-kulturos-paveldo-lobyna-jau-internete-991-1033358