Vidgiriai (Pilkalnio apskritis)

Koordinatės: 54°45′45″š. pl. 22°14′51″r. ilg. / 54.7626°š. pl. 22.2476°r. ilg. / 54.7626; 22.2476 (Vidgiriai (Pilkalnio apskritis))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vidgiriai
vok. Wittgirren, Legen
rus. Жигулёво
Vidgiriai
Vidgiriai
54°45′45″š. pl. 22°14′51″r. ilg. / 54.7626°š. pl. 22.2476°r. ilg. / 54.7626; 22.2476 (Vidgiriai (Pilkalnio apskritis))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Vidgiriai,[1] Lėgiai[2] (vok. Wittgirren, nuo 1938 m. Legen, rus. Жигулёво) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 16 km į vakarus nuo Pilkalnio, 19 km į šiaurę nuo Gumbinės, prie Draugupės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidgirių kaimo bendruomenė 1936 m.

Minimi nuo 1564 m. Wittiger, Wittgerey, Wittgyrren, Wittgieren, Witgirren pavadinimais.[3] Dar vadinti Lėgiais (Leegen).[1] Po 1709–1711 m. maro į kaimą atkelta kolonistų: 1736 m. Vidgiriuose gyveno 4 zalcburgiečių, 2 vokiečių ir 2 lietuvių šeimos.[4] 1785 m. buvo karališkasis valstiečių kaimas su 10 ugniakurų,[5] 1823 m. – mišrusis kaimas su 100 gyventojų.[6] 1854 m. Vidgiriuose buvo 13 gyvenamųjų pastatų ir 80 gyventojų.[7] 1723–1818 m. priklausė Įsruties apskrities Kusų, Brakupėnų domenų valsčiams, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Malviško valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Malviško evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. kaime buvo 7 gyvenamieji namai ir 59 gyventojai, iš jų 2 lietuviai.[1]

Po Antrojo pasaulinio karo ar vėliau sovietmečiu išnyko. Nuo 2008 m. kaimo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Vesnovo kaimo gyvenvietei.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[8] 1933 m. 1939 m.[9]
59 55 53 57


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Vidgiriai, 5, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-09-29.
  2. Malviško parapijos upės ir gyvenvietės, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-09-29.
  3. Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Legen (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-09-29.
  4. Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 288. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879 (vok.)
  5. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 184. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  6. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 5 (T – Z), p. 176. Kümmel, Halle, 1823 (vok.)
  7. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L – Z), p. 430. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
  8. Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-09-29.
  9. www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-09-29.