Vičitai
| Vičitai | |
|---|---|
 Vičitų kaimo vadas Isadova (~1870 m.)
| |
| Gyventojų skaičius | 2953[1] |
| Populiacija šalyse |  Jungtinės Amerikos Valstijos(  Oklahoma)
|
| Kalba (-os) | anglų, vičitų✝ |
| Vėliava | 
|
| Religijos | tradicinė tikyba, krikščionybė |
| Giminingos etninės grupės | kadai, pauniai |
 Vikiteka: |
Vičitai |
Vičitai (angl. Wichita, sav. Kitikiti’sh – „meškėnakiai“, pagal kūno dažymo žymes) – indėnų tauta, gyvenanti Oklahomoje (Jungtinės Amerikos Valstijos). Populiacija – 2100–3000 žmonių. Vičitų kalba, priklausanti kadų šeimai, mirusi (2016 m. mirė paskutinė jos vartotoja), kalba angliškai.[2] Priėmę krikščionybę (katalikai, protestantai), kiti puoselėja prigimtinę tikybą.
Vičitai buvo padrika kelių genčių konfederacija. Pagrindinės ją sudariusios gentys buvo taovajai, tavakoniai, veikai, kicajai ir tikrieji vičitai. Ši tauta kildinama iš Repablikano aukštupio kultūros, XI–XV a. gyvavusios dabartinėje Nebraskoje. Nuo XVI a. vičitai gyveno vidurio Kanzase, iš kurio XVII a. pietinių sijų buvo išstumti į Arkanzaso slėnį (dab. Oklahoma). Čia ėmė prekiauti su prancūzais, jų gyvenvietės virto pietinių lygumų prekybiniais centrais. XIX a. pagrindinės vičitų gyvenvietės buvo įsikūrusios išilgai Raudonosios upės (ties Oklahomos ir Teksaso sandūra). XVIII a. pab. populiacija siekė 3200 žmonių. 1859 m. vičitai Indėnų teritorijoje gavo rezervaciją, 1936 m. pasiekė dalinę savivaldą.
Vičitai kultūriškai artimi kitoms rytų Didžiųjų lygumų tautoms. Vertėsi raitąja bizonų medžiokle ir lydimine žemdirbyste. Gyvenvietės būdavo įtvirtintos. Būstai kūgiški, iš nendrių ir šiaudų, 12–15 m skersmens su ugniakuru ir čiukuru (dūmų anga) viduryje. Kraustydamiesi gyvendavo tipiuose.
Įprasta vyrų apranga – strėnraištis, naginės, mokasinai; moterų – trumpas odinis sijonas. Per šalčius vilkėdavo apsiaustus iš bizonų kailių. Kūną tatuiruodavosi, dažydavosi.
Vičitus valdė vadų taryba, vadovaujama vyriausiojo vado (titulas paveldimas). Naujavedžiai paprastai keldavosi į žmonos namus. Tradicinei tikybai būdingas šamanizmas, tikėjimas į dvasias-globėjas, ūkinės apeigos, ritualiniai šokiai. XIX a. tarp vičitų paplito „Dvasios šokio“, o XX a. – pejotizmo praktikos.[3]
Dabartiniai vičitai daugiausia dirba samdomus darbus. Turi vičitų ir susijusių genčių rezervaciją, esančią Kado apygardoje (būstinė – Anadarkas).
-
Vičitų būstas (XIX a. pab.) -
Vičitų merginos vasariškais rūbais (~1870 m.) -
Vičitų stovyklavietė (1904 m.) -
Vičitų moteris su vaiku (1898 m.)
