Vengrijos darbininkų partija

Partijos vėliava
Vengrijos darbininkų partija veng. Magyar Dolgozók Pártja

Pirmasis lyderis	Mátyás Rákosi
Paskutinis lyderis	János Kádár
Įkurta	1948 m. birželio 12 d. (1948-06-12)
Panaikinta	1956 m. spalio 31 d. (1956-10-31)
Pirmtakė	MKP MSzDP
Įpėdinė	MSZMP
Laikraštis	Szabad Nép
Politinė ideologija	Komunizmas Marksizmas-leninizmas Stalinizmas
Politinė pozicija	Kraštutinė kairė
Nacionalinė narystė	Tėvynės liaudies frontas
Tarptautinė narystė	Kominformas (1948-1956 m.)

Vengrijos darbininkų partija (VDP) (veng. Magyar Dolgozók Pártja, MDP) – valdančioji Vengrijos komunistų partija 1948-1956 m.

Partija susikūrė susijungus Vengrijos komunistų partijai (veng. Magyar Kommunista Párt (MKP)) ir Vengrijos socialdemokratų partijai (veng. Magyar szocialdemokrata part (MSzDP)).^[1] Iš pažiūros tai buvo lygiavertė sąjunga, tačiau iš tikrųjų susijungimas įvyko dėl didžiulio Vengrijos komunistų ir Sovietų Sąjungos spaudimo socialdemokratams. Keletas socialdemokratų, kurie nebuvo nustumti į šalį dėl komunistų „saliamio“ taktikos, po susijungimo greitai buvo išstumti, todėl partija iš esmės tapo MKP su nauju pavadinimu. Iki 1956 m. jai vadovavo Matjašas Rakošis, tais pačiais metais tris mėnesius – Erne Gere, o galiausiai iki partijos išformavimo – Janošas Kadaras. Kitoms nedidelėms vengrų politinėms partijoms iki 1949 m. pabaigos buvo leista veikti kaip nepriklausomoms koalicinėms partijoms, tačiau jos buvo visiškai pavaldžios VDP.

Per 1956-ųjų Vengrijos revoliuciją, komunistų ratas aplink J. Kadarą ir Imrę Nadį partiją pertvarkė į Vengrijos socialistinę darbininkų partiją (veng. Magyar Szocialista Munkáspárt (MSZMP)). Naujoji I. Nadžio vyriausybė pareiškė, kad sukilimą vertins ne kaip kontrrevoliucinį, o kaip „didį, nacionalinį ir demokratinį įvykį“, ir paleido Valstybės saugumo policiją. Vengrijos pareiškimas tapti neutralia ir pasitraukti iš Varšuvos sutarties organizacijos, 1956 m. lapkričio 4 d. sukėlė antrąją Sovietų Sąjungos intervenciją. Po 1956 m. lapkričio 8 d. J. Kadaro vadovaujama MSZMP visiškai palaikė Sovietų Sąjungą.

Vengrijos darbo liaudies partijos vyriausieji pareigūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lyderiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nr.	Vardas ir pavardė (Gimimo ir mirties data)	Kadencija		Pareigos
1	Matjašas Rakošis (1892–1971 m.)	1948 m. birželio 12 d.	1956 m. liepos 18 d.	Generalinis sekretorius
1	Matjašas Rakošis (1892–1971 m.)	1948 m. birželio 12 d.	1956 m. liepos 18 d.	Pirmasis sekretorius (nuo 1953 m. birželio 28 d.)
2	Erne Gere (1898–1980 m.)	1956 m. liepos 18 d.	1956 m. spalio 25 d.
3	Janošas Kadaras (1912–1989 m.)	1956 m. spalio 25 d.	1956 m. spalio 31 d.

Pirmininkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nr.	Nuotrauka	Vardas ir pavardė (Gimimo ir mirties data)	Kadencija		Pastabos
1		Arpadas Sakašičius (1888–1965 m.)	1948 m. birželio 12 d.	1950 m. balandžio 24 d.	Taip pat Vengrijos prezidentas (1948-1949 m.) ir prezidento tarybos pirmininkas (1949-1950 m.)

Rinkimų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionalinės asamblėjos rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rinkimai	Partijos lyderis	Balsai	%	Vietos	+/–	Pozicija	Vyriausybė
1949 m.	Matjašas Rakošis	kaip Patriotinio liaudies fronto dalis		285 / 402	285	1-a	Vienintelė teisėta partija
1953 m.	Matjašas Rakošis	kaip Patriotinio liaudies fronto dalis		206 / 298	79	1-a	Vienintelė teisėta partija

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ John, Neubauer; Török, Borbála Zsuzsanna (2009). The Exile and Return of Writers from East-Central Europe: A Compendium. New York: Walter de Gruyter. p. 140.

[1] John, Neubauer; Török, Borbála Zsuzsanna (2009). The Exile and Return of Writers from East-Central Europe: A Compendium. New York: Walter de Gruyter. p. 140.

[1]