Erne Gere

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Erne Gere
Erne Gere
Gimė 1891 m. liepos 8 d.
Trebušovcas, Slovakija
Mirė 1980 m. kovo 12 d. (88 metai)
Budapeštas
Tautybė žydas
Veikla Vengrijos komunistinis veikėjas
Pareigos buvęs Vengrijos komunistų vadovas
Vikiteka Erne Gere

Erne Gere (veng. Gerő Ernő, tikroji pavardė – Erne Singer, 1891 m. liepos 8 d. dab. Trebušovce, Slovakija – 1980 m. kovo 12 d. Budabešte) – vengrų politinis veikėjas, trumpą laiką buvęs faktiniu komunistinės VLR vadovu.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė žydų šeimoje. Nuo 1918 m. buvo VKP narys, aktyviai dalyvavo kuriant Vengrijos Tarybų Respubliką. Po jos žlugimo 1919 m. emigravo į Vokietiją. Vėliau gyveno TSRS, dirbo Kominterne. Ispanijos pilietinio karo metu buvo respublikonų prezidento Ch. Negrino patarėjas.[1]

Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo NKVD kariuomenėje. 1944 m. pabaigoje kartu su Tarybine Armija grįžo į Vengriją ir tapo vienu iš komunistinio režimo vadovų, partinėje hierarchijoje užimdamas antrąją vietą po M.Rakošio. 19481949 m. buvo Finansų ministras, 19531954 m. – Valstybės saugumo ministras. Vadovavo Vengrijos ūkio trimečio (19471949 m.) plano kūrimui, pagal tarybinį pavyzdį forsuodamas industrializaciją.

Prasidėjus destalinizacijos procesams ir nušalinus M. Rakošį, 1956 m. liepos 21 d. buvo išrinktas Vengrijos darbininkų partijos Pirmuoju sekretoriumi, stabdė demokratines reformas. Prasidėjus antikomunistiniam sukilimui, tarybinių kariškių ir saugumo pajėgomis bandė jį malšinti. Spalio 25 d. vietoje partijos vadovu tapo Janošas Kadaras, o Ministrų tarybos pirmininku paskirtas Imrė Nadis.

Numalšinus sukilimą pabėgo į TSRS, čia gyveno iki 1962 m. Už masinių represijų organizavimą buvo pašalintas iš partijos. Grįžęs į Vengriją politinėje veikloje nedalyvavo, dirbo vertėju.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]
  2. [2] (www.hrono.info)
Partijos politinės pareigos
Prieš tai:
Matjašas Rakošis
Vengrijos darbininkų partijos CK Pirmasis sekretorius

1956 m. liepos-spalio mėn.
Po to:
Janošas Kadaras