Vandeningas sluoksnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Vandeningas sluoksnis – požeminis, vandenį talpinantis uolienų (žvyro, smėlio ir kt.) sluoksnis. Kai kurie vandeningi sluoksniai gali būti sudaryti iš plyšiuotų uolienų (klinties, bazalto, smiltainio). Mokslas, tiriantis vandeningus sluoksnius, vadinamas hidrogeologija.

Vandeningų sluoksnių klasifikavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal vandens spūdį vandeningi sluoksniai skirstomi į:

  • spūdinius (vandens spūdis didesnis už vandeningų uolienų sluoksnio kraigą),
  • nespūdinis (vandens spūdis mažesnis už vandeningų uolienų sluoksnio kraigą).

Spūdiniai vandeningi horizontai paprastai būna po vandenspara. Nespūdinis – dažniausiai pirmas nuo žemės paviršiaus vandeningas sluoksnis.

Pagal cheminę vandens sudėtį vandeningi sluoksniai skirstomi į:

  • geriamo vandens,
  • sūraus vandens,
  • pramoninio vandens,
  • mineralinio vandens sluoksnius.

Vandeningų sluoksnių naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vandeningi sluoksniai dažnai naudojami vandeniui išgauti. Kai kurios šalys, tarp jų ir Lietuva, savo vandens poreikius tenkina išimtinai eksploatuojant požeminį vandenį. Taip pat vandeningi sluoksniai gali būti eksploatuojami mineraliniam vandeniui išgauti, geoterminei energijai panaudoti, retiems cheminiams elementams išgauti iš gilių sluoksnių.