Van Aleno radiacinis žiedas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis filmukas rodo Van Aleno žiedų formos ir intensyvumo pokyčius.
Van Aleno radiacijos žiedai

Van Aleno radiacijos žiedas (dar vadinama Van Aleno radiacijos juosta) – elektriškai įkrautų dalelių (plazmos) sluoksnis aplink Žemę, sudarytas iš dviejų (pagal 2013 m. kovo pradžios NASA duomenis - iš trijų) toro formos sluoksnių. Žiedus vietoje laiko Žemės magnetinis laukas. Jie tęsiasi nuo 1000 iki 60000 km aukščio virš jūros lygio. Manoma, jog daugumą dalelių, kurios formuoja žiedą, ateina iš saulės vėjo.

Atradimas[taisyti | redaguoti kodą]

Dar prieš kosmines lenktynes buvo teoriškai nuspėjama, jog egzistuoja darinys, kuris sulaiko įkrautas daleles.[1] Van Aleno radiacijos žiedo egzistavimas buvo patvirtintas Explorer 1 ir Explorer 3 misijų 1958 m., kuriam vadovavo pats Džeimsas Van Alenas iš Ajovos universiteto.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Stern, David P.; Peredo, Mauricio. "Trapped Radiation -- History." Nuoroda tikrinta 2013-07-21.