Van Aleno radiacinis žiedas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Van Aleno radiacijos žiedai – elektriškai įkrautų dalelių (plazmos) sluoksnis aplink Žemę, sudarytas iš dviejų (pagal 2013 m. kovo pradžios NASA duomenis - iš trijų) toro formos sluoksnių. Žiedus vietoje laiko Žemės magnetinis laukas. Jie tęsiasi nuo 1000 iki 60000 km aukščio virš jūros lygio. Manoma, jog daugumą dalelių, kurios formuoja žiedą, ateina iš saulės vėjo.
Žiedas pavadintas atradėjo James Van Allen garbei.
