Valgomasis pievagrybis
| Agaricus campestris | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Valgomasis pievagrybis (Agaricus campestris) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Valgomasis pievagrybis (lot. Agaricus campestris) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, pievagrybių (Agaricus) genties grybų rūšis.
- Augimo vieta
Pievos, ganyklos, sodai, parkai, pamiškės, laukai, dirvonai.
- Augimo laikas
Nuo pavasario iki vėlyvo rudens.
- Pagrindiniai požymiai
Vaisiakūniai balti, rusvėjantys. Kotas su žiedu, be išnaros.
Vaisiakūniai vidutino dydžio, retai dideli. Kepurėlė 5–10 (12) cm skersmens, išgaubtai paplokščia, smulkiai plaušuota, žvynuota, mėsinga balta, vėliau - balkšva, rusvai balta. Lakšteliai balkšvai rožiniai, rausvai rudi, juodai rudi, prie koto nepriaugę. Kotas 5–8×1–2,5 cm, baltas, apvalus, tuščiaviduris, su baltu žemyn nukarusiu žiedu. Trama mėsinga, balta, perlaužus truputį parusvėja, malonaus kvapo ie skonio. Sporos 7–9×4–5 μm.
Būdingi požymiai: panašus į dirvinį pievagrybį, tik vaisiakūniai smulkesni, paspaudus negelsvėja, trama įpjauta švelniai parausta, aromatingesnė.
Auga grupėmis, pavieniui, mėgsta trąšią dirvą, auginamas dirbtiniu būdu. Vertingas, valgomas grybas. Dažnas.
Literatūra [taisyti]
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 213 psl.