Uralo fonetinė abėcėlė
Uralo fonetinė abėcėlė (UFA) – fonetinė perraša, arba žymėjimo sistema, daugiausia naudojama Uralo kalboms ir rekonstruotoms prauralietiškoms formoms užrašyti. Pirmą kartą Uralo fonetinė abėcėlė buvo publikuota 1901 m. suomių kalbininko E. Setelės.[1]
Skirtingai nuo tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje (TFA) vartojamo standarto, kuris telkiasi į tikslų ir unikalų kalbų fonemų šifravimą, Uralo fonetinė abėcėlė naudojama ir funkcinėms kalbos kategorijoms bei fonetinėms ypatybėms žymėti, todėl UFA perrašos neįmanoma automatiškai paversti TFA perraša.
Pagrindiniai UFA simboliai, kiek įmanoma, grindžiami suomių abėcėle, išplėsta kirilica ir graikų abėcėlės raidėmis. Skiriamąją reikšmę turi didžiosios ir mažosios raidės, vartojami diakritiniai ženklai.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Setälä, E. N. (1901). „Über transskription der finnisch-ugrischen sprachen“. Finnisch-ugrische Forschungen. Helsingfors, Leipzig. 1: 41.