Diakritiniai ženklai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Diakritiniai ženklai |
|---|
|
Lietuvoje naudojami ženklai
Kiti ženklai
|
Diakritiniai ženklai yra prie raidžių pridedami nedideli ženklai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingą tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių. Žodis „diakritinis“ kilęs iš graikiško διακρητικός, kuris reiškia „skiramasis“.
Diakritiniai ženklai būna virš arba po raidės, nors kai kurie galimi ir kitose vietose. Bet ne visi atskiri ženklai yra diakritiniai. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje taškeliai ant i ir j nėra diakritiniai ženklai, o tų raidžių dalys. Bet būna taip, kad vienoje kalboje ženklas yra diakritinis, o kitoje ne. Pavyzdžiui, portugalų, ispanų ir katalonų kalbose u ir ü yra kaip paprastos raidės, o estų, vengrų, turkų ir azerių kalbose jos laikomos specifiškomis.
[taisyti] Diakritiniai ženklai
- ( · ) taškas:
-
- ( ˙ ) taškas viršuje
- ( . ) taškas apačioje
- ( ¸ ) sedilė
- ( ˛ ) nosinė
- ( ° ) žiedas
- ( ˘ ) lankelis
- ( ˇ ) paukščiukas arba varnelė
- ( ^ ) stogelis
- ( ¯ ) brūkšnelis
- ( ¨ ) du taškai arba dierezė
- kirčio ženklai:
-
- ( ` ) kairinis kirtis
- ( ´ ) dešininis kirtis
- ( ˝ ) riestinis kirtis
- ( ˝ ) dvigubas dešininis kirtis)
- ( ̔ ) spiritus asper
- ( ̓ ) spiritus lenis
- ( ̉ ) kabliukas
Ženklai, naudojami kaip diakritiniai ir kitoms reikmėms:
- ( | ) vertikalus brūkšnys
- ( , ) kablelis
- ( ~ ) tildė
- ( ҃ ) titlas
- ( ' ) apostrofas
- ( : ) dvitaškis
- ( – ) brūkšnelis
[taisyti] Diakritiniai ženklai lietuvių kalboje
Lietuvių kalboje naudojama kairinis ir dešininis kirčiai bei tildė, kad žodynuose parodytų teisingą žodžio kirčiavimą. Raidės su paukšeliais (č, š ir ž) laikomos kaip atskiros raidės nuo c, s ar z ir savarankiškos rūšiavime. Raidės su nosinėmis (ą, ę, į ir ų), brukšneliais (ū) ir taškeliais taip pat yra laikomos savarankiškos, bet rūšiavime neturi savarankiškumo. Raidė Ų lietuvių kalboje naudojama tik kaip mažoji ų. Tekstuose Ų nenaudojama, nes nėra tokio žodžio, kuris prasidėtų šia raide.
