Ulonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Commons-logo.svg Vikiteka: Ulonai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Ulonai – lengvosios kavalerijos rūšis atsiradusi XVIII amžiuje. Kareiviai buvo ginkluoti ietimis, pistoletais ar šautuvais. Skiriamasis aprangos ženklas – keturkampė kepuraitė. Prie ieties antgalio tvirtinta vėliavėlė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ulonų pavadinimas kildinamas iš panašaus turkiško termino. Minimi VI a. istorikų veikaluose, reguliarūs daliniai formuoti nuo XVIII amžiaus. Manoma, kad apie 1730 m. totorių kilmės pulkininko Aleksandro Ulano vadovaujamas LDK totorių pulkas pradėtas vadinti pagal savo vado pavardę – ulonais.[1] Vadintis ulonu buvo didelė garbė. Vėliau šis pavadinimas prigijo ir būriams, kuriuose tarnavo ir ne totorių tautybės kariai. Lengvosios kavalerijos būriai ulonais ilgainiui buvo vadinami Lenkijoje, Rusijoje, Prancūzijoje ir net Pietų Amerikoje.[2] Lenkijoje ulonų terminas buvo naudojamas iki 1937 metų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]